Naudinga informacija

Ar asmuo gali dirbti socialinio darbuotojo padėjėju neišklausęs įžanginių mokymų, jei turi aukštesniojo mokslo diplomą, patvirtinantį įgytą socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją?

Ne, negali. Asmuo socialinio darbuotojo padėjėju gali dirbti neišklausęs įžanginių mokymų tik jei:

-       Turi išsilavinimą tinkantį dirbti socialiniu darbuotoju;

-       Yra įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo, lankomosios priežiūros ar asmeninio asistento kvalifikacijos pagal socialinių darbuotojų padėjėjo, lankomosios priežiūros ar asmeninio asistento profesinio mokymo programą.


Kas yra „savas asmuo“?

 „Savas asmuo“ tai įstaigos darbuotojas (nebūtinai socialinis ar kitas tiesiogiai su gyventoju dirbantis darbuotojas), kuriuo gyventojas (vaikas) labiausiai pasitiki, išsipasakoja, jaučia pasitikėjimą ir prieraišumą. Atsižvelgiant į tai, kad „savas asmuo“ – tai žmogus, kuriuo gyventojas (vaikas) labiausiai pasitiki, išsipasakoja, dalinasi savo išgyvenimais „savo asmens“  turima informacija gali padėti tiksliau įvertinti gyventojo (vaiko) poreikius, suprasti jo išgyvenimus, pažvelgti į problemas iš gyventojo (vaiko) pozicijos  ir pan. „Savas asmuo“, nepriklausomai nuo jo pareigybės, įtraukiamas vertinant gyventojo (vaiko) konkrečius poreikius bei sudarant jo ISGP.


Ar kišenpinigiai vaikams gali būti mažinami dėl netinkamo elgesio?

Vaiko kišenpinigiai gali būti mažinami tik tais atvejais, kai reikia atlyginti vaiko tyčia padarytą  materialinę žalą ar už vaiko padarytus administracinius nusižengimus gautoms administracinėms nuobaudoms apmokėti, bet ne daugiau nei 50 proc. per mėnesį gaunamų kišenpinigių sumos.


 Ar gali bendruomeniniai vaikų globos namai būti steigiami cokoliniame aukšte?

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose draudžiama gyvenamuosius kambarius, bendruosius kambarius (valgomuosius, žaidimų, bendravimo), pamokų ruošos kambarius įrengti rūsiuose ir pusrūsiuose (cokoliniuose aukštuose).


Ar Globos namai gali uždrausti gyventojų lankymą gripo epidemijos metu?

Globos namai turi skatinti ir palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais, giminaičiais, kitais gyventojui svarbiais asmenimis. Gripo epidemijos laikotarpiu globos namai turi užtikrinti patalpų vėdinimą, inventoriaus valymą ir plovimą drėgnu būdu, esant reikalui, naudoti dezinfekcines medžiagas, tačiau neapriboti galimybę gyventojams matytis su artimaisiais.


Ar Globos namai, kuriuose teikiamos slaugos paslaugos (įdarbintas slaugytojas) privalo turėti Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją?

Taip. Slauga yra licencijuojama ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslauga ir įstaiga privalo turėti galiojančią Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Joje turi būti nurodomos visos įstaigoje teikiamos licencijuojamos paslaugos.


Ar privalo tobulinti savo profesinę kompetenciją socialinio darbuotojo padėjėjai?

Taip. Socialinio darbuotojo padėjėjai privalo periodiškai tobulinti savo profesinę kompetenciją ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus.


Ar socialinės globos namuose (pvz., įstaigos atskirame korpuse ir pan.) gali būti steigiami grupinio gyvenimo namai?

Ne, negalima. Grupinio gyvenimo namai gali būti steigiami pastate (kotedže ar atskiruose butuose, gyvenamuosiuose namuose) atskiroje teritorijoje, gyventi gali ne daugiau kaip 10 asmenų. Atkreipiame dėmesį, kad grupinio gyvenimo namai negali būti steigiami tame pačiame žemės sklype ar pastate su socialinės globos namais, kitais bendruomeniniais vaikų globos namais ar grupinio gyvenimo namais (išskyrus, kai steigiami daugiabučiame gyvenamajame name). Grupinio gyvenimo namai taip pat negali būti steigiami pastatuose (išskyrus daugiabutį gyvenamąjį namą), kuriuose veikia kitos socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo ar ugdymo įstaigos.


Ar vaikų socialinės globos įstaigose, bendruomeniniuose namuose privaloma įrengti langų atidarymo ribotuvus?

Langų atidarymo ribotuvai turi būti įrengti socialinės globos namų šeimynos, bendruomeninių vaikų globos namų, neįgalių vaikų grupinio gyvenimo namų, šeimynų patalpose, kuriose gyvena iki 7 metų globojami vaikai. Taip pat dėl langų atidarymo ribotuvų įrengimo galima spręsti individualiai, atsižvelgiant į poreikį.


Ar privačiam juridiniam asmeniui, ketinančiam teikti arba teikiančiam socialinės globos paslaugas, keliami Socialinės globos normose numatyti reikalavimai?

Taip, neatsižvelgiant į tai, kas yra juridinio asmens steigėjas (privatus juridinis asmuo, savivaldybė ar pan.) Socialinės globos normose numatyti reikalavimai taikomi visa apimtimi, jeigu įstaiga teikia arba ketina teikti socialinės globos paslaugas.


Ar asmuo turintis individualios veiklos pažymą gali steigti socialinės globos namus?

Ne, socialinės globos namus gali steigti tik juridinis asmuo. 


Kaip įstaigoje turėtų būti organizuojamas įsivertinimo pagal socialinės globos normas procesas?

Socialinės globos įstaiga kasmet atlieka įsivertinimą pagal socialinės globos normas. Tam, jog procesas vyktų sklandžiai, įstaiga turi būti pasirengusi tvarkos aprašą / taisykles (kurios numatytų, kas yra atsakingas už įsivertinimo procesą, kada jis atliekamas, kokie metodai naudojami, siekiant gauti duomenis, kas dalyvauja procese ir pan.) bei klausimynus. Į įsivertinimo procesą turėtų būti kiek įmanoma aktyviau įtraukiama globos namų bendruomenė. Kiekvienai įsivertinimo normai turi būti numatyti konkretūs kriterijai, kurie parodo, kaip įstaiga atitinka arba neatitinka konkretų reikalavimą.

Atliekant socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimą ir įsivertinimą, naudojami socialinės globos gavėjų, socialinės globos įstaigos personalo, šeimynos dalyvių grupinės ir individualios apklausos, interviu, stebėjimo, anketavimo, socialinės globos įstaigos dokumentų analizės ir kiti metodai.

Socialinės globos įstaigoje nagrinėjami socialinės globos atitikties socialinės globos normoms įsivertinimo rezultatai ir vadovaujantis jais nustatomi įstaigos veiklos tobulinimo prioritetai bei sudaromi atitinkamos srities veiklos pagerinimo konkrečių priemonių planai (numatant konkrečius terminus ir vykdytojus).

Socialinė globa organizuojama vadovaujantis socialinės globos įstaigos metiniu veiklos planu. Metiniuose planuose numatytos praėjusiais metais vertinant (įsivertinant) socialinės globos atitiktį nustatytiems  trūkumams šalinti suplanuotos priemonės.


Norėtume gauti licenciją socialinei globai teikti, nuo ko reikėtų pradėti, kaip šis procesas vyksta?

 Licencijavimo procedūra:

1. Globos įstaigų licencijavimas (licencijų išdavimas, tikslinimas, papildymas, ir pan.) vyksta nuotoliniu būdu per Socialinės globos licencijavimo elektroninę priemonę (SGLEP), tad pirmiausia reikia šioje sistemoje užsiregistruoti.

2. Įstaiga užsiregistravusi SGLEP sistemoje turi pateikti informaciją (užpildyti laukelius) pagal numatytas sritis.

3. Užpildžius informaciją, turi būti pridedamas užpildytas klausimynas (pateikiamas nuskenuotas, patvirtintas įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens parašu).

4. Įstaiga pridėjusi klausimyną formuoja SGLEP sistemoje paraišką licencijai gauti.

5. Departamentas, gavęs paraišką ir klausimyną per 5 darbo dienas įvertina informaciją ir nustatęs trūkumus nurodo ne ilgesnį nei 10 darbo dienų terminą pašalinti trūkumus.

6. Departamentas per 25 dienas nuo teisingai pateiktos informacijos turi patikrinti vietoje, ar įstaiga pasirengusi teikti socialinę globą ir atitinka reikalavimu personalo struktūrai, išsilavinimui ir patalpoms.

7. Departamentas per 30 dienų nuo paraiškos-klausimyno gavimo priima sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti licenciją.

8. Įstaiga, atitikties licencijavimo sąlygoms vertinimo vietoje metu, Departamentui turi pateikti šiuos dokumentus (jų SGLEP sistemoje teikti nereikia): įstaigos vadovo išsilavinimą patvirtinantį dokumentą; įstaigos įstatus/nuostatus; įstaigos vadovo patvirtintą pareigybių struktūrą, sudėtį ir skaičių; socialinių darbuotojų išsilavinimą patvirtinančius dokumentus (jei yra įdarbinti darbuotojai), sutartį, jei veiklos patalpos yra nuomojamos, naudojamos panaudos tikslais ir pan.

9. Kitus įstaigai išduotus leidimus bei duomenis iš Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamo turto registro Departamentas patikrina savarankiškai.


Kokie reikalavimai yra taikomi gyvenamosioms patalpoms /  kambariams bendruomeniniuose vaikų globos namuose?

Pagrindiniai reikalavimai gyvenamosioms patalpoms / kambariams:

1. Minimalus plotas vienam vaikui miegamajame-vaikų individualios veiklos kambaryje turi būti ne mažesnis kaip 6 kv. m.

2. Gyvenamosios patalpos turi būti aprūpintos baldais: miegamosiomis lovomis, rašomaisiais stalais, kėdėmis, foteliais, minkštasuoliais, spintomis, sėdmaišiais ar pan., valgomojo baldais.

3. Virtuvė gali būti įrengiami bendrai su svetaine.

4. Virtuvėje turi būti vieta indams ir įrankiams laikyti, plautuvė, viryklė, gartraukis, šaldytuvas.

5. Vaikams turi būti sudarytos galimybės visiems vienu metu valgyti prie bendro stalo.

6. Svetainė turi būti įrengta taip, kad visi vaikai vienu metu galėtų patalpoje leisti laiką (vaikams turi būti sudarytos galimybės visiems kartu kambaryje žaisti žaidimus, žiūrėti filmus ar kitaip leisti laiką).  


 

VYKDOMAS PROJEKTAS

BVM tobulinimo planas

BVM įsivertinimo ataskaita

Pranešimas apie baigtą įsivertinimo procesą

Pranešimas apie pradedamą įsvertinimo procesą

Socialinių paslaugų priežiūros departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomas projektas „Bendrojo vertinimo modelio diegimas Socialinių paslaugų priežiūros departamente, siekiant gerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę“, Nr. VP1-4.3-VRM-01-V-01-060.

Projekto aprašymas

Projekto finansavimo specialioji dalis

Gerosios praktikos mainų vizitas Antverpene, Belgijos karalystėje


2013 metų liepos 2-5 dienomis Socialinių paslaugų priežiūros departamento Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjas Vykintas Bagdonas, Šeimos ir jaunimo skyriaus vedėjas Rimvydas Ūsas ir Išmokų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Vita Blusevičiūtė dalyvavo stažuotėje siekiant perimti užsienio šalyse veikiančių panašių įstaigų praktiką diegiant ir vėliau įgyvendinant bendrojo vertinimo modelio metodą pagal Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomą projektą „Bendrojo vertinimo modelio diegimas Socialinių paslaugų ir priežiūros departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekiant gerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę“.


Vizitą organizavo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad Socialinių paslaugų centras, esantis Belgijos karalystėje, Grobendonko mieste, sėkmingai įgyvendina bendrojo vertinimo modelio diegimą ir yra aktyvus veiklos ir vertinimo kokybės modelio diegimo narys. Stažuotės metu be aukščiau išvardintų Socialinių paslaugų priežiūros atstovų dalyvavo 11 priimančios organizacijos ir savivaldybės atstovų. Apsilankymo metu buvo dalinamasi patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais įgyvendinant bendrojo vertinimo modelio metodą Grobendonko Socialinių paslaugų centre, taip pat žmonių su negalia įdarbinimo/integravimo į darbo rinką klausimais ir laikino senelių globos klausimais.


2013 m. liepos 3 d. vizito metu pirmiausia susipažinta su miesto tarybos nariais, aptarti aktualiausi socialinių paslaugų srities klausimai ir bendrojo vertinimo modelio diegimo etapai. Po susitikimo su miesto tarybos nariais Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento atstovai nuvyko į Socialinių paslaugų centrą Grobendonko mieste, kur buvo skaitomi pranešimai, susiję su bendro vertinimo modelio diegimu, įgyvendinimu, nuolatiniu tobulinimu. Pranešimus skaitė Socialinių paslaugų centro direktorė p. Els Beullens ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjas Vykintas Bagdonas. Liepos 3 d. vizitas baigiamas apsilankymu laikino globos senelių poilsio namuose, aptariant įstaigos veiklos principus, nuostatus ir uždavinių įgyvendinimą.


2013 m. liepos 4 d. aplankytas Socialinio būsto ir gyvenamųjų namų priežiūros centras bei Socialinio užimtumo centras Grobendonke, Socialinio užimtumo centro vadovė aprodė centrą, papasakojo apie teikiamas centro paslaugas, vykdomos projektus ir vykdomas veiklas.


Nuo 2013 m. vasario 21 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina projektą -„Bendrojo vertinimo modelio diegimas Socialinių paslaugų priežiūros departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekiant gerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę“.


Projekto įgyvendinimo metu Departamente bus įdiegta viena iš kokybės vadybos sistemų – Bendrasis vertimo modelis (BVM). Įdiegtas BVM sudarys galimybes įžvelgti gerąją patirtį ir vėliau ja dalytis tiek pačioje organizacijoje, tiek su kitomis organizacijomis, be to padės integruoti įvairias veiklos kokybės skatinimo iniciatyvas į įprastus veiklos procesus. Tokiu būdu bus skatinamos viešųjų paslaugų kokybės iniciatyvos. 


ĮVYKDYTI PROJEKTAI

Nuo 2010 m. kovo 19 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina projektą - „Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ Nr. VP1-4.1-VRM-03-V-01-025 finansuojamą pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.1-VRM-03-V „Valstybės institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“.

Projekto tikslas – didinti valstybės tarnautojų ir darbuotojų žinių ir bendrųjų gebėjimų lygį. Lietuvos narystė ES lemia būtinybę formuoti administravimo kultūrą, pagrįstą nauja organizacine elgsena valstybės tarnyboje ir tarpinstituciniu bendradarbiavimu. Įgyvendinus šį tikslą, padidėtų valstybės tarnybos gebėjimai tarnauti visuomenės interesams, jos prestižas. Projektą įgyvendinti be ES fondų paramos būtų neįmanoma, kadangi valstybės skiriamos lėšos yra nepakankamos. Projektas suteiks galimybę kelti kvalifikaciją - tobulinti gebėjimus susijusius su Departamento strateginių tikslų įgyvendinimu, stiprinti darbinės užsienio kalbos mokėjimo ir kompiuterinio raštingumo įgūdžius, visiems Departamento valstybės tarnautojams ir darbuotojams (numatoma mokyti 42 Departamento valstybės tarnautojus ir darbuotojus). Tai užtikrins ne tik sklandų Departamento vidaus darbo organizavimą bei valdymą, bet ir efektyvų ES priimtų sprendimų įgyvendinimo procesą. Tai ypač svarbu, nes, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Departamento darbuotojai turi nuolat bendradarbiauti su kitomis Europos Sąjungos narių bei kitų šalių valstybinėmis institucijomis ir ekspertais, atstovauti kitose Europos Sąjungos įstaigose, tariantis dėl bendrai įgyvendinamų projektų, teisės aktų, derinant bendras pozicijas, dalyvaujant bendrose darbo grupėse. Siekiant tinkamai įgyvendinti departamento strateginius tikslus ir tinkamai reaguoti į pokyčius, susijusius su įstojimu į Europos Sąjungą, departamento darbuotojams tikslinga tobulinti užsienio kalbos žinias, strateginio valdymo, personalo valdymo, finansinius bei veiklos audito įgūdžius, lyderystės įgūdžius, taip pat tobulinti gebėjimus rengti, administruoti bei vertinti projektus, kalbėti prieš auditoriją, bendrauti su žiniasklaida, valdyti konfliktus bei stresą.


Nuo 2010 m. sausio 21 d. įgyvendinamas projektas „Socialinės globos licencijavimo informacinės sistemos sukūrimas“ Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-03-001.

Projekto tikslas - gerinti socialinių paslaugų (socialinės globos) kokybę, priežiūrą ir kontrolę.

Siekiant užtikrinti optimalų licencijavimo mechanizmo funkcionavimą, bus reikalinga informacinė sistema (registras), kurioje būtų fiksuojama, kaupiama ir analizuojama visa su licencijų išdavimu, paslaugų kokybės vertinimu, priežiūra bei kontrole susijusi informacija. Projekto tikslinės grupės: Socialinių paslaugų priežiūros departamento tarnautojai ir darbuotojai. Planuojama, kad licencijuojama bus virš 500 įvairaus profilio ir pavaldumo socialines paslaugas teikiančių įstaigų vaikams, neįgaliems, senyvo amžiaus bei rizikos grupių asmenims.

Sukurta informacinė sistema leis efektyviai susisteminti, apdoroti ir kaupti informaciją apie socialinę globą teikiančias įstaigas, leis pateikti visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms objektyvią ir išsamią informaciją apie socialinę globą teikiančių įstaigų paslaugų kokybę, paslaugų gavėjai turės geresnes galimybes pasirinkti tinkamą paslaugų įstaigą. Sistema suteiks galimybę paspartinti sprendimų priėmimą dėl licencijų išdavimo, iškilus poreikiui bus galima įvairiais pjūviais gauti informaciją apie atskiras įstaigas ar jų grupes. Naudojantis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, bus ženkliai mažinamos darbo sąnaudos tiek žmogiškųjų išteklių, tiek materialine prasme. Įdiegus efektyviai veikiančią licencijavimo sistemą, ženkliai pagerės Lietuvoje teikiamos socialinės globos kokybė, sistema leis užtikrinti reikalavimus atitinkantį paslaugų lygį.

Socialinių paslaugų įstatymo pagrindu, nuo 2006 m. pradėta reformuoti socialinių paslaugų sistema. Šiuo laikotarpiu priimta eilė teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų sistemos funkcionavimą. Viena iš sudėtinių šios reformos dalių yra socialinės globos licencijavimo įdiegimas Lietuvoje. Ši socialinių paslaugų licencijavimo informacinė sistema tiesiogiai bus naudojama vykdant licencijavimą.

Projekto rezultatai. Projekto įgyvendinimo eigoje bus sukurta socialinių paslaugų informacinė sistema ir apmokyta 20 Socialinių paslaugų priežiūros departamento specialistų.

Sukurta informacinė sistema leis efektyviai susisteminti apdoroti ir kaupti informaciją apie socialinę globą teikiančias įstaigas, leis pateikti visuomenei bei suinteresuotom institucijoms objektyvią ir išsamią informaciją apie socialinę globą teikiančių įstaigų paslaugų kokybę, paslaugų gavėjai turės geresnes galimybes pasirinkti tinkamą paslaugų įstaigą. Socialinių paslaugų priežiūros departamento tarnautojams ir darbuotojams sistema padės išvengti klaidų, susijusių su informacijos padorojimu. Socialinių paslaugų priežiūros departamento tarnautojams ir darbuotojams sistema suteiks galimybę paspartinti sprendimų priėmimą dėl licencijų išdavimo, iškilus poreikiui bus galima įvairiais pjūviais gauti informaciją apie atskiras įstaigas ar jų grupes. Naudojantis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, bus ženkliai mažinamos darbo sąnaudos tiek žmogiškųjų išteklių, tiek materialine prasme.


Nuo 2010 m. kovo 16 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sėkmingai įgyvendina projektą ,,Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM veiklos organizavimo bei išteklių valdymo tobulinimas“ Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-022

Poreikiai nuolat kinta. Ekonominių ir politinių sistemų pokyčiai, naujos technologijos kelia naujus iššūkius departamento gebėjimams efektyviai ir operatyviai vykdyti savo veiklą. Efektyvus valdymas bei veiklos sąnaudų optimizavimas ypač svarbus dabartinio ekonominio sunkmečio metu. Plečiantis departamento uždaviniams ir funkcijoms, didėjant darbo apimtims ir reikalavimams darbui ypač svarbu laiku modernizuoti departamento vidaus administravimą.

Pagrindinis projekto tikslas - įstaigos veiklos organizavimo bei išteklių valdymo modernizacija, adekvati normoms, standartams ir tradicijoms, susiformavusioms ir realizuotoms pažangiausiose erdvėse.

Siekti tikslo iš vienos pusės, skatina turimų žmogiškųjų ir materialinių išteklių ribotumas, iš kitos pusės, galimybė išnaudoti turimą potencialą. Todėl, situacija reikalauja keisti veiklos valdymą didinant jo efektyvumą atsižvelgiant į turimas alternatyvas – tobulinti vidaus administravimą pasinaudojant turimais žmogiškaisiais ištekliais bei diegiant naujas technologijas.

Tobulėjimu, siekiame susitelkti į sėkmę, todėl šis projektas - tai mūsų organizacijos naujos vertės sukūrimas ir planuojamų lūkesčių įgyvendinimo garantas.

Projekto veikloje sukurti produktai yra orientuoti į administravimą vykdančius departamento darbuotojus, bei asmenis, kurie naudojasi departamento teikiamomis paslaugomis.

Didžiausia nauda bus pasiekta įgyvendinus projekto veiklas kompleksiškai: išanalizavus ir identifikavus kritinius taškus, padedančius didinti departamento veiklos efektyvumą, atlikus organizacinio valdymo korekcijas, sukūrus veiklos matavimo priemones reikalingas periodiniam veiklos efektyvumo įsivertinimui atlikti bei modernizavus materialinę–techninę bazę.

Projekto veiklos

Veiklos procesų efektyvumo analizė. Naudojantis tiesioginių kintamųjų paieška, leidžiančia efektyviai ir patogiai optimizuoti problemas, planuojama įvertinti departamento veiklos valdymo efektyvumą. Numatyta atlikti departamento strateginių ir veiklos planų, valdymo struktūros, darbo organizavimo, veiklos procesų ir funkcijų pasiskirstymo tarp padalinių analizę, kompleksinį organizacijos mikroklimato tyrimą bei tobulintinų sričių identifikavimą.

Organizacinio valdymo tobulinimas. Veiklos procesų efektyvumo analizės pabaigoje, planuojama atlikti organizacinio valdymo korekcijas. Bus organizuojami mokymai, padedantys organizacijos vadovams įvertinti savo nuostatas galimų pokyčių atžvilgiu ir jų keitimo galimybes, lavinti įgūdžius, leidžiančius efektyviai veikti skirtingose organizacijos pokyčių eigos stadijose bei valdyti situaciją. Numatyta supažindinti departamento darbuotojus su šiuolaikinės kokybės vadybos principų, padedančių suprasti procesinį požiūrį į vadybą bei procesų valdymo praktinius aspektus. Bus organizuojami projektų valdymo mokymai, kurių tikslas išmokyti darbuotojus efektyvaus projektų valdymo, sistemingai planuojant ir įgyvendinant užsibrėžtus organizacijos tikslus.

Veiklos matavimo metodikos sukūrimas. Veiklos vidaus audito ir kontrolės sistemai stiprinti planuojama sukurti veiklos matavimo metodiką, kurioje bus aprašomi departamentui adaptuoti veiklos vertinimo rodikliai. Metodika įgalins per periodinius veiklos vertinimus patikrinti, kaip departamentas įgyvendina savo strategiją, funkcijas ir užsibrėžtus tikslus.

Programų administravimo valdymo sistemos diegimas. Projekto pagalba bus įdiegta programų administravimo valdymo sistema, kuri padės departamentui efektyviau administruoti ir kontroliuoti programų valdymo procesą nuo sutarčių rengimo ir registravimo iki informacijos apie įgyvendinamas programas kaupimo ir analizės.

Materialinių išteklių valdymo tobulinimas. Planuojamas didesnis departamento valdymo efektyvumas tobulinant departamento materialinių išteklių valdymo sritį. Numatoma įsigyti technologijas ir įdiegti materialinių išteklių valdymo sistemą, leidžiančią tiksliai, kokybiškai ir mažesnėmis laiko sąnaudomis administruoti departamento turimų materialinių išteklių bazę bei užtikrinti jų apskaitą.

Dokumentų (archyvų) valdymo tobulinimas. Dokumentų (archyvo) valdymo srities tobulinimas leis efektyviau administruoti departamento dokumentaciją. Planuojama įsigyti technologijas ir įdiegti dokumentų (archyvo) valdymo sistemą, užtikrinančią optimalią dokumentų apyvartą nuo jų rengimo, vidinio naudojimo ir saugojimo iki mainų su išore, bei jų apskaitos elektroninėje erdvėje.

Projekto viešinimas. Projekto metu bus organizuojamas informacinis renginys socialinės apsaugos sistemos įstaigų ir kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų atstovams, kurio metu numatoma pateikti išsamią informacija apie projekto teikiamą naudą. Be šio renginio, projekto viešinimas yra numatytas spaudoje, radio transliacijų metu, bus vykdomas įsigyjant projeką viešinančias prekes bei naudojant kitas populiarias viešinimo priemones.


„Per technologijas žinojimo ir darbo link!" (2004-2008)

Europos bendrijų iniciatyvos EQUAL vystymo bendrijos projektas „Per technologijas žinojimo ir darbo link!" Lietuvoje vykdomas nuo 2004 m. Iki 2007 m. sėkmingai įgyvendinti du šio projekto etapai. Šiuo metu vyksta III-iasis projekto etapas. Jo metu antrojo etapo projekto rezultatai yra viešinami ir ieškomi keliai kuo efektyviau pritaikyti juos praktikoje.

Šio projekto tikslas – integruoti į Lietuvos Respublikos socialinę politiką priemones, įgalinančias gyventojus savarankiškai susirasti informaciją apie šalyje teikiamas socialines paslaugas, įsidarbinimo galimybes ir pasinaudojus jomis sugrįžti į darbo rinką.

Projektas orientuotas teikti socialinę pagalbą šioms tikslinėms grupėms: nedirbantiems šeimos nariams, negalintiems suderinti šeimos ir profesinio gyvenimo, nes globoja neįgalius vaikus ir suaugusius ar savimi pasirūpinti negalinčius senyvo amžiaus žmones.

Projektą vykdo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Elektrėnų savivaldybės slaugos ir socialinių paslaugų centras, B. Į. Klaipėdos miesto socialinės paramos centras, Kauno apskrities moterų krizių centras UAB „NRD", Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis".

Šis projektas taip pat įsijungęs į tarptautinę vystymo bendriją kartu su šių šalių projektais: „ConciliArte" (Portugalija), „ARTDEVIE" (Prancūzija), „Pełnia Życia – wsparcie rodziców dzieci niepełnosprawnych" (Lenkija).


Socialinių paslaugų paiešką padeda vykdyti informacijos sistema SIPRIS (2004-2008)

2008 m. sukurta informacinė sistema SIPRIS, leidžia efektyviai kaupti ir atnaujinti informacijos apie stacionarias ir nestacionarias socialines paslaugas teikiančias institucijas bazę. Sistemoje įvesta visa tyrimo metu sukaupta informacija, kuri yra lengvai prieinama Lietuvos žmonėms.

Informacinė sistema SIPRIS sukurta pagal Europos bendrijų iniciatyvos EQUAL vystymo bendrijos projekto „Per technologijas žinojimo ir darbo link!" trečiajame etape numatytas priemones. Primenama, kad projektas „Per technologijas žinojimo ir darbo link!" Lietuvoje vykdomas nuo 2004 m. Iki 2007 m. sėkmingai įgyvendinti du šio projekto etapai. Šiuo metu vyksta III-iasis projekto etapas.

Projektą kartu su partneriais vykdo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.


Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektas „In Corpore” (2005-2008)

Nuo 2005 m. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitų septynių partnerių vykdomas projektas „In Corpore" sėkmingai baigtas 2008 m.

Europos Sąjungos ir Lietuvos Vyriausybės iš dalies finansuojamu Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektu „In Corpore" buvo siekiama sukurti tokią socialinės ir profesinės integracijos sistemą, kuri padėtų mūsų šalyje prieglobstį gavusiems užsieniečiams susirasti darbą ir tapti pilnaverčiais visuomenės nariais.

Vykdant šį projektą, buvo sukaupta nemažai vertingos informacijos apie prieglobsčio prašančių užsieniečių tradicijas, jų kultūrą, išsilavinimą, profesinį pasirengimą. Jiems buvo organizuojami pirminiai lietuvių kalbos mokymai, teisinės, socialinės ir psichologinės konsultacijos.

Bendrauti su užsieniečiais, tinkamai įvertinti jų poreikius ir integracijos į visuomenę galimybes buvo mokomi ir už šią sritį atsakingų Lietuvos valstybinių institucijų darbuotojai.

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2006 m. mūsų šalyje iš viso priimti 459 prašymai suteikti prieglobstį. Tuo tarpu per devynis šių metų mėnesius gauti jau 357 prašymai. Šiemet, kaip ir pernai, daugiausia jų gaunama iš Rusijos piliečių. Tačiau bent po vieną prašymą yra pateikę 25 skirtingų valstybių piliečiai. SPPD projektą „In Corpore" vykdė kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Užsieniečių registracijos centru, Pabėgėlių priėmimo centru Rukloje, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, VšĮ „Eupro", Vilniaus arkivyskupijos „Caritas", Mykolo Riomerio universitetu.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas aktyviai bendradarbiauja su socialinių paslaugų srities specialistais, partneriais ir kolegomis užsienyje. Rengiamose konferencijose ir seminaruose dalinamasi dvišale patirtimi įstaigų licencijavimo, socialinių paslaugų ir globos srityse, kitais svarbiais socialinės gerovės kėlimo klausimais. 

 

Pažintinis vizitas Madride (Ispanija)

2009 m. sausio 26–29 dienomis Socialinių paslaugų priežiūros departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Kuisienė dalyvavo Švietimo mainų paramos fondo finansuotame pažintiniame vizite Madride (Ispanija). Vizitą organizavo Ispanijos Valstybinė Įdarbinimo organizacija, Tarpinstitucinių ryšių ir teisės departamentas. Pažintiniame vizite dalyvavo 12 atstovų (iš Danijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Olandijos, Lenkijos, Turkijos ir Lietuvos) bei priimančios organizacijos atstovai iš Ispanijos. Vizito metu buvo dalinamasi patirtimi bei gerosios praktikos pavyzdžiais žmonių su negalia įdarbinimo / integravimo į darbo rinką klausimais. Pramešimus apie naujos mokymo sistemos, pasirengiant į(si)darbinimui, diegimą Ispanijoje skaitė Valstybinės įdarbinimo organizacijos atstovai. Vizito dalyviai taip pat pristatė savo atstovaujamas institucijas bei situaciją, kas yra nuveikta jų šalyse neįgaliųjų integracijos į darbo rinką aspektu. Aplankytos šios organizacijos: * Technosite (Fundosa Group) – http://www.technosite.es/http://www.grupofundosa.es/. Organizacija yra sukūrusi novatoriškus žmonių su regėjimo, klausos bei kitomis negalėmis integravimo i darbinę veiklą modelius. ** Institute for Women / Training center of the program SARA. Nevyriausybinės organizacijos CEPAIM projektas skirtas moterų imigrančių integracijai vykdomas kartu su Moterų institutu, Europos Socialiniu fondu bei Raudonuoju kryžiumi. *** Labour Foundation for Building – http://www.fundacionlaboral.org/. Atskirų rizikos grupių asmenų profesinis orientavimas, akreditavimas bei integravimas į darbo rinką. **** Norte Joven Assosiation. Problematiško jaunimo ugdymas, psichologinis parengimas ir integracija. Pažintinio vizito metu įgyta patirtis turės įtakos ateityje institucijai inicijuojant panašius projektus. Paminėtina, jog departamentas sekančiais metais turi ketinimų organizuoti pažintinį vizitą Lietuvoje.

 

Mokymai Bergene (Norvegija): vaikų globos įstaigų auditavimas

2009 m. sausio 25–29 dienomis Bergene vyko mokymai „Vaikų globos įstaigų auditavimas", kurių tikslas – suteikti žinias, reikalingas vertinant globos institucijų pasirengimą ir gebėjimus vykdyti vaikų globą. Norvegijos vaiko ir lygių galimybių ministerijos ir Baltijos šalių tarybos kvietimu šiuose mokymuose dalyvavo Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjas V. Bagdonas, Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas M. Dičkus ir departamento direktoriaus pavaduotojas V. Labunskas. Mokymų metu buvo organizuotos teorinės paskaitos, grupės darbas rengiant tam tikras užduotis bei tikrų audito procedūrų inscenizavimas. Mokymus sudarė įvairios temos, atitinkančios įvairius audito proceso etapus: - bendri monitoringo bruožai, tikslai;- pasiruošimas apsilankymui įstaigoje;- pasiruošimas interviu su darbuotojais ir vaikais;- interviu su vaikais pravedimas;- užduočių suformulavimas ir rezultatų palyginimas su užduotimis;- rekomendacijų globos įstaigai formulavimas. Mokymų metu mūsų grupės nariai gavo daug teorinių žinių apie audito procesą, jo stadijas, pagrindinius pasiruošimo auditui darbus, užduočių formulavimą, išvadų formulavimą, interviu technikas, taip pat parengė ir mokymų dalyviams bei lektoriams pristatė 3 grupės atliktas užduotis: „Audito temų ir užduočių suformulavimas", „Pasiruošimas auditui – klausimų ir tvarkaraščio sudarymas" bei „Nustatytų neatitikimų formulavimas". Mokymų metu dalyviams bei Norvegijos valstybinių institucijų atstovams buvo pristatyta Lietuvos vaikų globos įstaigų kontrolės sistema. 

2016 METŲ LEIDINIAI

SPPD informacinis 2016 metų leidinukas

Migracijos samprata ir tarpkultūrinė kompetencija darbe su prieglobsčio gavėjais: sociologinis, teisinis ir kultūrinis pjūviai (Mokymų programos metodologija) 

Migracijos samprata ir tarpkultūrinė kompetencija darbe su prieglobsčio gavėjais: sociologinis, teisinis ir kultūrinis pjūviai (Metodologijos santrauka)

Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą programa: dažniausiai užduodami klausimai


2014 METŲ LEIDINIAI

SPPD informacinis 2014 metų leidinukas


2013 METŲ LEIDINIAI

Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos tyrimas

Lietuva jiems tapo namais


2012 METŲ LEIDINIAI

Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis (metodinė medžiaga socialiniams darbuotojams)

Tremtinių grąžinimo į Lietuvą procesas tęsiamas


2008 METŲ LEIDINIAI

Psichologinė pagalba telefonu (mokymo programa, skirta krizių centrų, atsakančių į nemokamos pagalbos linijos skambučius, darbuotojams ir savanoriams)

Prieglobsčio prašytojų įgalinimas - gerosios praktikos sukūrimas

Nekasdieniška pabėgėlių kasdienybė Lietuvoje

Tremtinių į Lietuvą procesas tęsiamas


 2007 METŲ LEIDINIAI

Metodinės rekomendacijos skirtos prieglobstį smurto šeimoje aukoms teikiančių organizacijų darbuotojams ir savanoriams, kaip dirbti su smurto šeimoje aukomis ir jų aplinka

Metodinės rekomendacijos skirtos krizių centrų, atsakančių į Nemokamos pagalbos linijos skambučius, darbuotojų ir Savanorių komandoms, kaip dirbti su smurto šeimoje aukomis ir jų aplinka

Pabėgėlių integracijos procesų tyrimas. Valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai efektyvumo įvertinimas (tyrimo ataskaita)

Vaikų dienos centruose teikiamų socialinių paslaugų įvairovės ir kokybės, darbo su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais veiksmingumo įvertinimas (tyrimo ataskaita)


2006 METŲ LEIDINIAI

Informacija apie valstybės paramą prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai (atmintinė)

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-04-01