DUK

    • 1.

      Profesinės kompetencijos tobulinimo / atestacijos klausimai

      1. Kaip didinamas atlyginimas darbuotojams, kuriems yra suteiktos kvalifikacinės kategorijos (socialinio darbuotojo, vyresniojo socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinės kategorijos) pagal ankščiau galiojusią tvarką?

      Jeigu asmeniui buvo suteikta socialinio darbuotojo kvalifikacinė kategorija pagal iki 2021 m. rugsėjo 30 d. galiojusį Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašą, ji laikoma žemiausia ir šio darbuotojo pareiginės algos pastovioji dalis didinama 15 procentų, jeigu vyresniojo socialinio darbuotojo – ji laikoma aukštesne ir šio darbuotojo pareiginės algos pastovioji dalis didinama 20 procentų, jeigu socialinio darbuotojo eksperto – ji laikoma aukščiausia ir šio darbuotojo pareiginės algos pastovioji dalis didinama 30 procentų.

      2. Ar galima atestuotis iš karto vyresniojo socialinio darbuotojo kvalifikacinei kategorijai, praleidžiant socialinio darbuotojo kategoriją?

      Taip, jei atitinkate norimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus.

      3. Kaip atestuotis eksperto kvalifikacinei kategorijai?

      SD siekiantis įgyti eksperto kvalifikacinę kategoriją, pateikia reikalaujamus dokumentus per Departamento informacinę sistemą. Vėliau prašymas svarstomas VAK posėdyje, kuriame privalo dalyvauti atestuojamas socialinis darbuotojas. Suteikus eksperto kvalifikacinę kategoriją išduodamas kvalifikacinės kategorijos pažymėjimas.

      4. Kiek valandų turi būti supervizija?

      Darbuotojai privalo periodiškai dalyvauti supervizijose: socialiniai darbuotojai – ne mažiau kaip 8 akademines valandas per kalendorinius metus, socialinių paslaugų įstaigų vadovai – ne mažiau kaip 6 akademines valandas per kalendorinius metus.

      5. Kodėl ne visos supervizijos užskaitomos?

      Supervizijos procesui turi vadovauti profesionalus supervizorius, baigęs specialias supervizorių rengimo studijas ar mokymus, atitinkančius europinius supervizorių rengimo standartus (nustatytus Association of National Organisations for Supervision in Europe), ir turintis tai patvirtinantį dokumentą.

      6. Ar per atestaciją užskaitomas vadovavimas studentų praktikai?

      Užskaitomas vadovavimas tik socialinio darbo (ne socialinės pedagogikos ar individualios priežiūros )  studentų praktikai. Turi būti pateikta tinkamos formos pažyma, užpildyta ir patvirtinta įstaigos, kurioje vyko praktika, antspaudu bei vadovo parašu. Pažymoje privalo būti nurodyta vadovavimo studentų praktikai trukmė valandomis.

      7. Kada aš gausiu pažymėjimą?

      Socialinio darbuotojo bei vyresniojo socialinio darbuotojo kvalifikacinės kategorijos pažymėjimai neišduodami. Duomenis apie suteiktą kategoriją bei atitinkamas įsakymas įkeliami į Departamento informacinės sistemos duomenų bazę. Esant poreikiui, įsakymą galima atsispausdinti.

      8. Mano diplome parašyta, kad suteikta socialinio darbuotojo profesinė kvalifikacija. Tai reiškia kad turiu socialinio darbuotojo kvalifikacinę kategorija?

      Ne, kvalifikacinė kategorija suteikiama tik atestacijos metu.

      Profesine kvalifikacija ≠ Kvalifikacinė kategorija

      Atnaujinta: 2022 06 21

    • 2.

      Socialinės globos paslaugų licencijavimas ir priežiūra

      1. Ar asmuo gali dirbti socialinio darbuotojo padėjėju neišklausęs įžanginių mokymų, jei turi aukštesniojo mokslo diplomą, patvirtinantį įgytą socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją?

      Ne, negali. Asmuo socialinio darbuotojo padėjėju gali dirbti neišklausęs įžanginių mokymų, tik jei:

      • Turi išsilavinimą tinkantį dirbti socialiniu darbuotoju;
      • Yra įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo, lankomosios priežiūros ar asmeninio asistento kvalifikaciją pagal socialinių darbuotojų padėjėjo, lankomosios priežiūros ar asmeninio asistento profesinio mokymo programą.

      2. Kas yra „savas asmuo“?

       „Savas asmuo“ tai įstaigos darbuotojas (nebūtinai socialinis ar kitas tiesiogiai su gyventoju dirbantis darbuotojas), kuriuo gyventojas (vaikas) labiausiai pasitiki, išsipasakoja, jaučia pasitikėjimą ir prieraišumą. Atsižvelgiant į tai, kad „savas asmuo“ – tai žmogus, kuriuo gyventojas (vaikas) labiausiai pasitiki, išsipasakoja, dalinasi savo išgyvenimais „savo asmens“  turima informacija gali padėti tiksliau įvertinti gyventojo (vaiko) poreikius, suprasti jo išgyvenimus, pažvelgti į problemas iš gyventojo (vaiko) pozicijos  ir pan. „Savas asmuo“, nepriklausomai nuo jo pareigybės, įtraukiamas vertinant gyventojo (vaiko) konkrečius poreikius bei sudarant jo ISGP.

      3. Ar kišenpinigiai vaikams gali būti mažinami dėl netinkamo elgesio?

      Vaiko kišenpinigiai gali būti mažinami tik tais atvejais, kai reikia atlyginti vaiko tyčia padarytą  materialinę žalą ar už vaiko padarytus administracinius nusižengimus gautoms administracinėms nuobaudoms apmokėti, bet ne daugiau nei 50 proc. per mėnesį gaunamų kišenpinigių sumos.

      4. Ar gali bendruomeniniai vaikų globos namai būti steigiami cokoliniame aukšte?

      Bendruomeniniuose vaikų globos namuose draudžiama gyvenamuosius kambarius, bendruosius kambarius (valgomuosius, žaidimų, bendravimo), pamokų ruošos kambarius įrengti rūsiuose ir pusrūsiuose (cokoliniuose aukštuose).

      5. Ar Globos namai gali uždrausti gyventojų lankymą gripo epidemijos metu?

      Globos namai turi skatinti ir palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais, giminaičiais, kitais gyventojui svarbiais asmenimis. Gripo epidemijos laikotarpiu globos namai turi užtikrinti patalpų vėdinimą, inventoriaus valymą ir plovimą drėgnu būdu, esant reikalui, naudoti dezinfekcines medžiagas, tačiau neapriboti galimybę gyventojams matytis su artimaisiais.

      6. Ar Globos namai, kuriuose teikiamos slaugos paslaugos (įdarbintas slaugytojas) privalo turėti Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją?

      Taip. Slauga yra licencijuojama ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslauga ir įstaiga privalo turėti galiojančią Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Joje turi būti nurodomos visos įstaigoje teikiamos licencijuojamos paslaugos.

      7. Ar privalo tobulinti savo profesinę kompetenciją socialinio darbuotojo padėjėjai?

      Taip. Socialinio darbuotojo padėjėjai privalo periodiškai tobulinti savo profesinę kompetenciją ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus.

      8. Ar socialinės globos namuose (pvz., įstaigos atskirame korpuse ir pan.) gali būti steigiami grupinio gyvenimo namai?

      Ne, negali. Grupinio gyvenimo namai gali būti steigiami pastate (kotedže ar atskiruose butuose, gyvenamuosiuose namuose) atskiroje teritorijoje, gyventi gali ne daugiau kaip 10 asmenų. Atkreipiame dėmesį, kad grupinio gyvenimo namai negali būti steigiami tame pačiame žemės sklype ar pastate su socialinės globos namais, kitais bendruomeniniais vaikų globos namais ar grupinio gyvenimo namais (išskyrus, kai steigiami daugiabučiame gyvenamajame name). Grupinio gyvenimo namai taip pat negali būti steigiami pastatuose (išskyrus daugiabutį gyvenamąjį namą), kuriuose veikia kitos socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo ar ugdymo įstaigos.

      9. Ar vaikų socialinės globos įstaigose, bendruomeniniuose namuose privaloma įrengti langų atidarymo ribotuvus?

      Langų atidarymo ribotuvai turi būti įrengti socialinės globos namų šeimynos, bendruomeninių vaikų globos namų, neįgalių vaikų grupinio gyvenimo namų, šeimynų patalpose, kuriose gyvena iki 7 metų globojami vaikai. Taip pat dėl langų atidarymo ribotuvų įrengimo galima spręsti individualiai, atsižvelgiant į poreikį.

      10. Ar privačiam juridiniam asmeniui, ketinančiam teikti arba teikiančiam socialinės globos paslaugas, keliami Socialinės globos normose numatyti reikalavimai?

      Taip, neatsižvelgiant į tai, kas yra juridinio asmens steigėjas (privatus juridinis asmuo, savivaldybė ar pan.) Socialinės globos normose numatyti reikalavimai taikomi visa apimtimi, jeigu įstaiga teikia arba ketina teikti socialinės globos paslaugas. 

      11. Ar asmuo turintis individualios veiklos pažymą gali steigti socialinės globos namus?

      Ne, socialinės globos namus gali steigti tik juridinis asmuo.

      12. Kaip įstaigoje turėtų būti organizuojamas įsivertinimo pagal socialinės globos normas procesas?

      Socialinės globos įstaiga kasmet atlieka įsivertinimą pagal socialinės globos normas. Tam, jog procesas vyktų sklandžiai, įstaiga turi būti pasirengusi tvarkos aprašą / taisykles (kurios numatytų, kas yra atsakingas už įsivertinimo procesą, kada jis atliekamas, kokie metodai naudojami, siekiant gauti duomenis, kas dalyvauja procese ir pan.) bei klausimynus. Į įsivertinimo procesą turėtų būti kiek įmanoma aktyviau įtraukiama globos namų bendruomenė. Kiekvienai įsivertinimo normai turi būti numatyti konkretūs kriterijai, kurie parodo, kaip įstaiga atitinka arba neatitinka konkretų reikalavimą.

      Atliekant socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimą ir įsivertinimą, naudojami socialinės globos gavėjų, socialinės globos įstaigos personalo, šeimynos dalyvių grupinės ir individualios apklausos, interviu, stebėjimo, anketavimo, socialinės globos įstaigos dokumentų analizės ir kiti metodai.

      Socialinės globos įstaigoje nagrinėjami socialinės globos atitikties socialinės globos normoms įsivertinimo rezultatai ir vadovaujantis jais nustatomi įstaigos veiklos tobulinimo prioritetai bei sudaromi atitinkamos srities veiklos pagerinimo konkrečių priemonių planai (numatant konkrečius terminus ir vykdytojus).

      Socialinė globa organizuojama vadovaujantis socialinės globos įstaigos metiniu veiklos planu. Metiniuose planuose numatytos praėjusiais metais vertinant (įsivertinant) socialinės globos atitiktį nustatytiems  trūkumams šalinti suplanuotos priemonės.

      13. Norėtume gauti licenciją socialinei globai teikti, nuo ko reikėtų pradėti, kaip šis procesas vyksta?

      Licencijavimo procedūra:

      1. Globos įstaigų licencijavimas (licencijų išdavimas, tikslinimas, papildymas, ir pan.) vyksta nuotoliniu būdu per Socialinės globos licencijavimo elektroninę priemonę (SGLEP), tad pirmiausia reikia prie šios sistemos prisijungti. Jungtis prie sistemos gali juridinio asmens vadovas per Elektroninius valdžios vartus.

      2. Prisijungusi pirmą kartą įstaiga SGLEP turi pateikti informaciją (užpildyti laukelius). Dalis informacijos sistemoje pateikiama automatiškai, remiantis įstaigos duomenimis Juridinių asmenų registre.

      3. Pateikus informaciją (užpildžius laukelius), pildoma paraiška dėl naujos licencijos išdavimo, tikslinimo ar jau išduotos licencijos papildymo naujais licencijuojamos veiklos vykdymo duomenimis.

      4. Teikdama paraišką licencijai įstaiga SGLEP turi užpildyti atitinkamos formos klausimyną, įkelti reikalingus dokumentus ir užregistruoti paraišką licencijai.

      5. Departamentas, gavęs paraišką ir klausimyną per 5 darbo dienas įvertina informaciją ir nustatęs trūkumus nurodo ne ilgesnį nei 10 darbo dienų terminą pašalinti trūkumus.

      6. Departamentas per 25 dienas nuo teisingai pateiktos informacijos turi patikrinti vietoje, ar įstaiga pasirengusi teikti socialinę globą ir atitinka reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui, patalpoms, privalomų turėti apsaugos priemonių sąrašui, kiekiui nustatytu laikotarpiu. Dėl socialinės globos, kurią ketinama teikti asmens namuose, patikrinimas vietoje neatliekamas.

      7. Departamentas per 30 dienų nuo paraiškos-klausimyno gavimo priima sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti licenciją.

      8. Įstaiga, atitikties licencijavimo sąlygoms vertinimo vietoje metu, Departamentui turi pateikti papildomus dokumentus, jei tokie nebuvo pateikti SGLEP sistemoje: socialinių darbuotojų darbo sutartis (jei yra įdarbinti darbuotojai), sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir pan.

      9. Kitus įstaigai išduotus leidimus bei duomenis iš Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamo turto registro Departamentas patikrina savarankiškai.

      14. Kokie reikalavimai yra taikomi gyvenamosioms patalpoms /  kambariams bendruomeniniuose vaikų globos namuose?

      Pagrindiniai reikalavimai gyvenamosioms patalpoms / kambariams:

      1. Minimalus plotas vienam vaikui miegamajame-vaikų individualios veiklos kambaryje turi būti ne mažesnis kaip 6 kv. m.

      2.Gyvenamosios patalpos turi būti aprūpintos baldais: miegamosiomis lovomis, rašomaisiais stalais, kėdėmis, foteliais, minkštasuoliais, spintomis, sėdmaišiais ar pan., valgomojo baldais.

      3. Virtuvė gali būti įrengiama bendrai su svetaine.

      4. Virtuvėje turi būti vieta indams ir įrankiams laikyti, plautuvė, viryklė, gartraukis, šaldytuvas.

      5. Vaikams turi būti sudarytos galimybės visiems vienu metu valgyti prie bendro stalo.

      6. Svetainė turi būti įrengta taip, kad visi vaikai vienu metu galėtų patalpoje leisti laiką (vaikams turi būti sudarytos galimybės visiems kartu kambaryje žaisti žaidimus, žiūrėti filmus ar kitaip leisti laiką).

      15. Pagal ką bus nustatomi mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai?

      Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į socialinių paslaugų rūšį ir asmens gaunamas pajamas. Be to, numatyta, kad tais atvejais kai žmogus gyvena šeimoje, jo mokėjimo dydis už visas paslaugas, išskyrus trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, diferencijuojamas atsižvelgiant ir į tos šeimos finansines galimybes.

      16. Ar mūsų žmonėms reikės samdyti turto vertintojus, kurie įvertintų jų turtą?

      Ne, senyvo ar neįgalaus žmogaus finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertins savivaldybės. Informaciją apie pagrindines asmens gaunamas pajamas, tokias kaip pensijos ar kitos pensijų išmokos, valstybinės šalpos išmokos, savivaldybė surinks pati. Duomenys apie asmens turimus statinius, žemę iš Registrų centro taip pat atkeliaus tiesiai į savivaldybes. Žmogui pačiam rūpintis šių duomenų surinkimu, juo labiau savo turto vertinimu tikrai nereikės. Beje, savivaldybės socialiniai darbuotojai šiais klausimais žmones konsultuos bei patars kaip žmogui geriau elgtis vienu ar kitu atveju.

      17. Žmonės nuogąstauja, jog, norėdami patekti į valstybės išlaikomus globos namus, turės kas mėnesį sumokėti tam tikrą procentą nuo savo turto.

      Suprantama, kad valstybė negali finansuoti visų šalies gyventojams reikalingų socialinių paslaugų. Socialinės paslaugos stacionariose įstaigose didžiojoj dalyje visų civilizuotų pasaulio šalių buvo ir yra mokamos. Stacionarioje socialinės globos įstaigoje asmuo gauna visapusišką globą – stogą virš galvos, maitinimą, vaistus, medicininę ir socialinę priežiūrą, dažnu atveju ten yra užtikrinamas ir jo laisvalaikis, todėl nemokėti už tai būtų neteisinga tų senyvo amžiaus žmonių, kurie gyvena savo namuose ir iš savo pensijos moka komunalinius mokesčius, perka maistą, vaistus, atžvilgiu.

      Lietuvoje socialinė globa ir prieš šią tvarką buvo mokama. Mokėjimo dydis priklausė nuo asmens gaunamų pajamų. Naujoje mokėjimo tvarkoje numatyta nustatant mokėjimo dydį už ilgalaikę socialinę globą atsižvelgti ir į asmens turtą. Tačiau toks turtas bus įkainojamas tik tuo atveju, kai žmogui bus nustatoma ilgalaikės globos būtinybė ir jis bus apgyvendinamas stacionarioje globos įstaigoje. Beje ir tuomet dar esama išlygų – jeigu bute ar name gyvena keli žmonės, o stacionarioje globos įstaigoje apgyvendinamas tik vienas iš jų, turtas nebus apskaitomas. Tad mokėjimo nuo nekilnojamojo turto dydis bus skaičiuojamas tik vienišiems asmenims.

      Valstybė turi užtikrinti būtinąją socialinę pagalbą pirmiausiai nepasiturintiems asmenims. Tuo paremta visa socialinės apsaugos filosofija. O turtingi žmonės turėtų būti raginami naudotis privačiomis paslaugomis. Tad naujoji tvarka pirmiausiai ir yra orientuota į tuos, kurie yra reikalingi pagalbos, bet neturi lėšų tą būtinąją pagalbą nusipirkti.

      Atnaujinta: 2022 06 23

    • 3.

      Socialinės priežiūros paslaugų finansavimas

      1. Ar VDC skiriamas nepertraukiamas finansavimas?

      Vaikų dienos centrai, kurie teikia akredituotas paslaugas, gauna nepertraukiamą finansavimą, jei jiems nesustabdyta / nenutraukta teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą, jie vykdo veiklą ir paslaugas gauna ne mažiau nei 10 paslaugų gavėjų. Teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą suteikiama 3 metams, finansavimas skiriamas kasmet.

      2. Kiek skiriama nevyriausybinių organizacijų VDC?

      Akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai teikti ir organizuoti 2022 m. kiekvienai socialinių paslaugų įstaigai, kuriai suteikta teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą ir kurios duomenys įvesti į SPIS ir kurioje yra nuo 10 iki 15 vietų, skiriama po 17 300 eurų metams. Įstaigai, kurioje dienos priežiūrą gauna 16 – 25 vaikai, bus skirta 18300 eurų metams, kurioje 26 – 35 vietos – po 19 300 eurų metams, kurioje 36 - 45 vietos – po 20 300 eurų metams, o tai, kurioje yra 46 vietos ir daugiau – po 21 300 eurų metams. 

      3. Kiek skiriama biudžetinių įstaigų VDC?

      Akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai teikti ir organizuoti 2022 m. kiekvienai socialinių paslaugų įstaigai, kuriai suteikta teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą, duomenys įvesti į SPIS ir kurios teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ir kurioje yra nuo 10 iki 15 vietų, skiriama po 7 400 eurų metams. Toms įstaigoms, kuriose yra nuo 16 iki 25 vietų – po 7 700 eurų metams, kuriose 26 iki 35 vietos – po 8 100 eurų metams, kuriose 36 iki 45 vietos – po 8 600 eurų metams, kuriose 46 vietos ir daugiau – po 9 100 eurų metams.

      4. Kiek savivaldybės skiria vieno vaiko priežiūrai?

      Savivaldybės finansuoja vaiko akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą 2022 m. skirdamos vaikui ne mažiau nei po 30 eurų per mėnesį .

      5. Ar paslaugos akreditacija garantuoja paslaugos finansavimą akredituotos pasaugos teikimo įstaigai?

      Teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą įstaigai suteikimas neužtikrina finansavimo. Įstaiga ne tik turi gauti šią teisę, tačiau privalo akredituotos socialinės priežiūros paslaugą (paslaugas) teikti asmenims, kuriems nustatytas šios paslaugos (paslaugų) teikimo poreikis ir teikiamos paslaugos turinys, trukmė ir kt. turi atitikti nustatytą Socialinių paslaugų kataloge. Taip pat turi būti su savivaldybe pasirašęs šių paslaugų finansavimo sutartį.

      6. Kaip yra finansuojamos akredituotos paslaugos?

      Socialinių paslaugų įstaigos, teikiančios akredituotą socialinę priežiūrą, finansuojamos Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

      7. Ar sutartis dėl akredituotos socialinės priežiūros finansavimo turi būti sudaryta su savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis?

      Pagal Finansavimo TA savivaldybėms su savo BĮ finansavimo sutarčių sudaryti nereikia.

      Atnaujinta: 2022 06 22

    • 4.

      Socialinės priežiūros paslaugų akreditavimas

      Paslaugų akreditacijos klausimai:

      1. Kas priima sprendimą dėl teisės teikti akredituotą socialinės priežiūros paslaugą suteikimo?

      Sprendimą dėl teisės įstaigai teikti akredituotą socialinės priežiūros paslaugą priima savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

      2. Ar gali savivaldybės administracija sudaryti grupę, kuri spręstų dėl akredituojamos socialinės priežiūros paslaugos atitikimo reikalavimams ir teiktų pasiūlymą dėl akreditavimo? Ar tai turi atlikti konkretus savivaldybės padalinys, kaip tai nurodyta apraše?

      Tokia darbo grupė gali būti sudaryta, tačiau sprendimą dėl teisės įstaigai teikti akredituotą socialinės priežiūros paslaugą priima savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas.

      3. Ar paslaugos bus akredituojamos kasmet, ar akreditacija galios ilgiau?

      Įstaigai teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą suteikiama 3 metams nuo sprendimo teikti akredituotą socialinę priežiūrą priėmimo dienos. Pasibaigus šiam terminui, įstaigos iš naujo kreipiasi į savivaldybę Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos apraše (A1-622 Dėl Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (e-tar.lt)) (toliau – Tvarkos aprašas) nustatyta tvarka dėl akredituotos socialinės priežiūros teikimo. Jei įstaigos teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą buvo laikinai sustabdyta, 3 metų laikotarpis skaičiuojamas susumavus akredituotos socialinės priežiūros teikimo laikotarpius.

      4. Kokia veiklos sritis turi būti nurodyta Įstaigos steigimo dokumentuose (įstatuose, nuostatuose), kad turėtų teisę teikti akredituojamą paslaugą?

      Pagal LR socialinių paslaugų įstatymą, bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą teikia tos socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas ir kurių teikiamos socialinės paslaugos atitinka teisės aktų reglamentuotus bendrosioms socialinėms paslaugoms, socialinei priežiūrai keliamus reikalavimus. Todėl pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK) šios įstaigos turėtų vykdyti veiklą, susijusią su socialinių paslaugų teikimu. Rekomenduojame, kad įstaigų, steigimo dokumentuose, prie vykdomų veiklų, turėtų būti nurodyta (pagal EVRK) vaikų priežiūros veikla (jei teikiama vaikų dienos socialinė priežiūra), nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla, kita stacionarinė globos veikla ir kt.

      5. Ar reikia pildyti Prašymą įstaigai, ar kiekvienai socialinės priežiūros teikiamai paslaugai toje įstaigoje? Kiek prašymų reikia pildyti, kai įstaiga teikia ne vieną socialinės priežiūros paslaugą?

      Teikiamas vienas prašymas leisti teikti akredituotą socialinę priežiūrą (Tvarkos aprašo 1 priedas A1-622 Dėl Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (e-tar.lt) ir atsižvelgiant į pageidaujamą teikti akredituotą socialinės priežiūros paslaugą (-as) užpildomas (-i) šio prašymo priedai.

      6. Ar reikia pildyti Prašymą akredituoti paslaugą kiekvienam adresui atskirai, jeigu viena įstaiga turi toje pačioje savivaldybėje kelias paslaugos teikimo vietas, ar surašomi visi įstaigos paslaugos teikimo adresai į vieną paraišką?

      Teikiamas vienas prašymas leisti teikti akredituotą socialinę priežiūrą, bet užpildomi keli šio prašymo priedai (kiekvienai paslaugos teikimo vietai), kuriuose ir matyti, kad veikla vykdoma skirtingose vietose, nes prašymo priede nurodama faktinė paslaugos teikimo vieta.

      7. Ar gali teikti Prašymą akredituoti socialinės priežiūros paslaugas Socialinių paslaugų įstaiga, pageidaujanti ir ketinanti jas teikti t.t. savivaldybėje, nors dar net neturi paslaugų gavėjų, ar reikalingų specialistų?

      Taip, prašymą leisti teikti akredituotą socialinės priežiūros paslaugą gali, tačiau teisė teikti akredituotą socialinės priežiūros paslaugą suteikiama, jei įstaiga atitinka nustatytus reikalavimus patalpoms (jei paslaugai teikti patalpos yra būtinos ir personalo išsilavinimui).

      8. Ar pildant Prašymo leisti akredituotą socialinę priežiūrą 3, 4, 5, 7 priedus, kai paslaugos yra teikiamos institucijoje, reikia išskaidyti turimus etatus kiekvienai paslaugai atskirai, ar kartoti visus darbuotojus, etatų neskaidant?

      Siūlytina etatus išskaidyti ir nurodyti etato dalį prie kiekvienos paslaugos.

      9. Prašyme leisti teikti akredituotą socialinę priežiūrą 8 punkte ties laikino atokvėpio paslauga nėra nurodyta paslaugų gavėjų, Socialinių paslaugų kataloge laikino atokvėpio paslaugos gavėjai nurodyti. Mieste tikėtina, kad laikino atokvėpio paslaugas teiks skirtingos įstaigos, pasirinkusios skirtingus gavėjus: tik  suaugusiems asmenims su negalia;  tik vaikams su negalia. Kaip žinoti savivaldybei, kokiems paslaugos gavėjams įstaigos teiks laikino atokvėpio paslaugą, jei tai nėra nurodyta prašyme ar kituose dokumentuose?

      Socialinių paslaugų kataloge šiai paslaugai nėra išskaidytos gavėjų grupės, yra nurodyta bendrai „Neįgalusis (-ieji), kaip jis (jie) apibrėžtas (-i) Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, kuriam (-iems) nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis“, dėl šios priežasties atskirai prašymo formoje gavėjai taip pat nėra skaidomi. Siūlytina išsiaiškinti kokiems šios paslaugos gavėjams įstaigos teiks šią paslaugą ir šią informaciją, pagal Tvarkos aprašo 24 p., paviešinti savo interneto svetainėje.

      10. Ar Prašymas turi būti pasirašytas tik kvalifikuotu elektroniniu parašu?

      Vadovaujantis Tvarkos aprašo 5 p., šis reikalavimas taikomas tik el. būdu (el. paštu, per mainavietes ir pan.) teikiamiems prašymams, todėl ir pasirašytas kvalifikuotu el. parašu turi būti tik tada, jei tokiu būdu teikiamas. Galimybė teikti prašymą ir dokumentus ir el. paštu nurodyta Tvarkos aprašo 8 p.

      Kai yra teikiamas rašytinis Prašymas, jis kvalifikuotu elektroniniu parašu nepasirašomas.

      11. Kas turi kreiptis dėl paslaugų akreditacijos, kai paslaugas teikia individualios veiklos pagrindu veikiantys asmenys (lektoriai, psichologai, kineziterapeutai ir kt.)?

      Pagal Socialinių paslaugų įstatymą, socialinę priežiūrą teikia socialinių paslaugų įstaigos (ne fiziniai asmenys), kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas ir kurių teikiamos socialinės paslaugos atitinka teisės aktų reglamentuotus socialinei priežiūrai keliamus reikalavimus. Socialinių paslaugų įstaigoje dirba socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai, kurių pareigybių sąrašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, taip pat švietimo, sveikatos priežiūros specialistai ir kiti darbuotojai. Todėl teikiantys akredituotas socialinės priežiūros paslaugas darbuotojai paslaugą teikti turi darbo sutarties pagrindu. Prašymą dėl teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą turi teikti socialinių paslaugų įstaiga, kurioje tie darbuotojai dirba.

      12. Ar reikia akredituoti NVO teikiamą socialinės priežiūros paslaugą, įgyvendinant projektą, finansuojamą iš ES lėšų?

      Taip, nes nuo 2022-01-01 teikiama tik akredituota socialinė priežiūra.

      13. Ar bendruomeninių šeimos namų  (BŠN) teikiamos psichologo, mediacijos paslaugos laikytinos psichosocialinėmis paslaugomis ir ar reikia jas akredituoti?

      Psichosocialinės paslaugos sudėtis apibrėžta Socialinių paslaugų kataloge, ją teikia socialiniai darbuotojai, psichologai ir sielovados specialistai. .

      14. Ar prevencinės programos smurtaujantiems paslaugos, perkamos savivaldybės iš lektorių grupės, dirbančios pagal patentus, laikomos psichosocialinėmis paslaugomis ir ar reikia jas akredituoti? Jeigu reikia akredituotis, kas turi kreiptis dėl paslaugų akreditacijos kai lektoriai nėra jokia įstaiga, organizacija ar kt.?

      Dėl socialinės priežiūros paslaugos akreditacijos turi kreiptis paslaugą teikianti Socialinių paslaugų įstaiga. Socialinių paslaugų kataloge psichosocialinė pagalba yra įtraukta į Intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugos sudėtį. Taip pat yra įvardinama ir kaip atskira paslauga, įvardinama kaip „pagalbos (socialinės, psichologinės, sielovados) suteikimas ir organizavimas asmenims, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems stiprių emocinių išgyvenimų (sunkias ligas, netektis, skyrybas šeimoje, psichologinį, moralinį, fizinį ar seksualinį smurtą), ir jų šeimoms, artimiesiems“. Kai teikiama paslauga atitinka šį apibrėžimą, ji atitinka socialinės priežiūros paslaugos kriterijus.

      15. Dėl kokios akredituotos socialinės priežiūros paslaugos teikimo turi kreiptis įstaiga, jei pageidauja teikti paslaugas sulaukusiems pilnametystės asmenims, kuriems buvo teikta institucinė socialinė globa ar kurie gyveno socialinę riziką patiriančiose šeimose (iki 24 m.), kai jie yra apgyvendinami savarankiško gyvenimo namuose ar apsaugotame būste?

      Palydėjimo paslaugos, kurios sudėtyje yra nurodyta ir apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose ar apsaugotame būste galimybė.

      16. Daugiafunkcis centras (toliau – paslaugos teikėjas) vykdo iš projektinės veiklos veiklą socialinėse dirbtuvėse (finansavimas iki 2023 m.). Paslaugų gavėjai yra socialinės globos namų gyventojai, kuriems teikiama ilgalaikė socialinė globa. Paslaugų gavėjai socialines dirbtuves lanko be poreikių vertinimų ir sprendimų priėmimo.

      Ar paslaugos teikėjas turi teikti prašymą dėl akredituotos socialinės priežiūros paslaugų, ar turi būti suteikta teisė teikti akredituotą socialinę paslaugą, ar reikalingi poreikio vertinimai, sprendimai, mokėjimas už socialines paslaugas?  

      Nuo 2022-01-01 teikiama tik akredituota socialinė priežiūra, todėl ši įstaiga turi kreiptis dėl teisės teikti akredituotą socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugą suteikimo. Kadangi iki 2023 m. bus vykdoma projektinė veikla, tai šios paslaugos gavėjai iki minėto laikotarpio neturėtų kreiptis dėl paslaugos  skyrimo ir poreikiai jiems neturėtų būti vertinami. Finansavimas taip lieka toks pats, koks numatytas projekte.

      17. Ar akredituojamos pagalbos į namus paslaugos nustatytų kvalifikacijos reikalavimų atitikimui galima remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais?

      Akredituotą pagalbą į namus turi teikti pagal darbo sutartį socialinių paslaugų įstaigoje įdarbinti socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai, lankomosios priežiūros darbuotojai (nuo 2022-07-01 – individualios priežiūros darbuotojai), kurie turi atitikti personalo išsilavinimui keliamus reikalavimus ir nuolat tobulinti profesinę kompetenciją.

      18. Ar galima suteikti teisę teikti akredituotą psichosocialinę pagalbą įstaigoms, kurios, vykdydamos šį projektą, teikia tik psichologo konsultacijas?

      Atsižvelgiant į tai, kad kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai yra teikiamos nuo 2016 m., Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2023 m. veiksmų plane, patvirtintame LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-03-10 įsakymu Nr. A1-133 „Dėl Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“ psichosocialinė pagalba nėra susieta su Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-05 įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, kuriame yra apibrėžtas šios paslaugos turinys, siūlome suteikti teisę teikti akredituotą psichosocialinę pagalbą įstaigoms, kurios vykdydamos šį projektą teikia tik psichologo konsultacijas ir kreipsis dėl šios teisės suteikimo. Nustatytus reikalavimus patalpoms ir personalo išsilavinimui, teikiant akredituotą psichosocialinę pagalbą, šios įstaigos privalo atitikti.

      Taip pat pažymime, kad psichologai savarankiškai konsultuoti gali tik įgiję psichologo magistro laipsnį, kaip nustatyta Psichologijos studijų krypties apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015-08-27 įsakymu Nr. V-923 „Dėl psichologijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.

      19. Kiek sprendimų turi priimti savivaldybė, nagrinėjanti prašymą akredituoti socialinės priežiūros paslaugas, kai socialinių paslaugų įstaiga vienu prašymu prašo akredituoti kelias socialinės priežiūros paslaugas?

      Sprendžia pati savivaldybė, tai administravimo dalykai. Gali būti vienas sprendimas bendrai, gali būti sprendimas kiekvienai paslaugai.


      Akredituotos socialinės priežiūros teikimas

      20. Kaip yra fiksuojami pokyčiai, teikiant jau akredituotą socialinės priežiūros paslaugą, kai keičiasi paslaugos gavėjų skaičius ar paslaugos teikimo aplinkybės?

      Vadovaujantis Tvarkos aprašo 171 punktu, pasikeitus prašyme ar jo priede (prieduose) pateiktiems duomenims, ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo dienos, raštu informuojama savivaldybės administracija, kuriai buvo teiktas prašymas, nurodant, kuriuos duomenis prašoma patikslinti, ir duomenų tikslinimo priežastį, kartu pateikiant iš naujo užpildytą atitinkamą (-as) prašymo priedo (-ų) formą (-as). Per 3 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos atsakingas savivaldybės administracijos darbuotojas patikslina šią informaciją SPIS.

      21. Kaip reikės elgtis, jei metų eigoje atsiras naujas vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugos teikėjas, kuris norės akredituotis?

      Įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą socialinės priežiūros paslaugą, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje planuoja teikti šią paslaugą, administraciją ir pateikia nustatytos formos prašymą ir dokumentus. Jei įvertinus pateiktus dokumentus, tokiai įstaigai suteikiama teisė teikti akredituotą socialinės priežiūros paslaugą, savivaldybės administracija, vadovaudamasi Savivaldybių administracijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai organizuoti, teikti ir administruoti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašo (Savivaldybių administracijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai organizuoti, teikti ir administruoti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Finansavimo TA)) 14 p., kreipiasi į LR socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo ir pateikia motyvuotą prašymą, nurodo, nuo kada įstaiga, kuriai suteikta teisė teikti akredituotą socialinės priežiūros paslaugą pradėjo vykdyti veiklą.

      22. Kaip akredituoti paslaugas, kurios teikiamos naujai steigiamame Socialinių paslaugų įstaigos filiale?

      Socialinių paslaugų įstaigos filialas Tvarkos apraše nustatyta tvarka turėtų kreiptis į savivaldybės, kurioje planuoja vykdyti veiklą, administraciją, dėl teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą suteikimo.

      23. Koks turėtų būti darbuotojų krūvis kiekvienai konkrečiai paslaugai (kiek paslaugų gavėjų tenka vienam darbuotojui)?

      Darbuotojų skaičius socialinės priežiūros paslaugai teikti turi būti toks, kad būtų užtikrintas kokybiškas šios paslaugos teikimas.

      24. Ar yra reglamentuota, su kokiu skaičiumi paslaugų gavėjų turėtų dirbti vienas socialinis darbuotojas ar vienas socialinio darbuotojo padėjėjas, pvz., dvi NVO, teikiančios pagalbos į namus paslaugas: viena jų teikia paslaugas 50 asmenų, kita - 20 asmenų? Kiek NVO turėtų turėti socialinių darbuotojų ir soc. darbuotojų padėjėjų šiai paslaugai teikti?

      Socialinės priežiūros paslaugų teikimas yra savarankiška savivaldybių funkcija ir Socialinių paslaugų įstatymas neįpareigoja tvirtinti darbuotojų darbo sąnaudų normatyvų (išskyrus globos paslaugas), tačiau darbuotojų skaičius socialinės priežiūros paslaugai teikti turi būti toks, kad būtų užtikrintas kokybiškas šios paslaugos teikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Socialinių paslaugų įstatymo 13 str. 1 d., savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.

      25. Ar turi savivaldybė sudaryti sutartis ir apmokėti už teikiamas paslaugas ne tos savivaldybės gyventojui, kai NVO akredituojasi kaip paslaugos teikėjas?

      Vadovaujantis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 (toliau – Aprašas), asmuo (šeima) dėl socialinių paslaugų gali kreiptis į deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos savivaldybę arba į socialinių paslaugų įstaigą. Pagal Aprašo 6 ir 8 punktus, kreipiantis ne į savo deklaruotos vietos savivaldybę, turėtų būti paaiškinta kodėl asmuo kreipiasi į kitą savivaldybę arba pagal galimybes pateikiami dokumentai, įrodantys, kad asmuo (šeima) gyvena toje savivaldybėje. Atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 6.3 papunktyje nurodytas galimas kreipimosi ne į deklaruotos vietos savivaldybę priežasčių sąrašas (pvz., joje turi nekilnojamąjį turtą, moka mokesčius už jį, turi viešajame registre įregistruotą nuomos sutartį ir pan.) nėra baigtinis, todėl siūlytina kiekvienu atveju įvertinti individualią asmens (šeimos) situaciją ir, atsižvelgiant į tai, priimti sprendimus. Siūlytina tokius atvejus vertinti individualiai, pagal šeimų socialinę situaciją ir kitas aplinkybes bei savivaldybėms susitarti dėl šios paslaugos skyrimo ir jos finansavimo, siekiant užtikrinti geriausius vaiko ir jo šeimos interesus ir tinkamą socialinės priežiūros paslaugų teikimą. 

      26. Jei socialinio darbuotojo padėjėjas yra pagrindinis VDC darbuotojas ir turi tik profesinį išsilavinimą ir šiemet įstojo mokytis socialinio darbuotojo bakalauro studijų programoje, ar toks darbuotojas yra „tinkamas" akreditacijai? Ar gali dirbti paskutinio kurso soc. darbo studentė?

      Vaikų dienos centre turi dirbti bent vienas darbuotojas, įgijęs Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodytą išsilavinimą. Todėl paskutinio kurso soc. darbo studentė gali dirbti vaikų dienos centre, tačiau ne socialinių darbuotoju, nes jos išsilavinimas neatitinka socialinio darbuotojo kvalifikacijai keliamų reikalavimų.

      27. Ar užtenka, jei VDC socialinis darbuotojas dirbtų 0,2 etato?

      Atsižvelgiant į socialinio darbuotojo vykdomas funkcijas, rekomenduojama, kad jis būtų įdarbintas ne mažiau, nei 0,25 etato.


      Paslaugų finansavimo ir sutarties dėl paslaugų teikimo klausimai

      28. VDC finansavimas nuo 2022 metų.

      • Ar VDC skiriamas nepertraukiamas finansavimas?

      Vaikų dienos centrai, kurie teikia akredituotas paslaugas, gauna nepertraukiamą finansavimą, jei jiems nesustabdyta / nenutraukta teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą, jie vykdo veiklą ir paslaugas gauna ne mažiau nei 10 paslaugų gavėjų. Teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą suteikiama 3 metams, finansavimas skiriamas kasmet.

      • Kiek skiriama nevyriausybinių organizacijų VDC?

      Akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai teikti ir organizuoti 2022 m. kiekvienai socialinių paslaugų įstaigai, kuriai suteikta teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą ir kurios duomenys įvesti į SPIS ir kurioje yra nuo 10 iki 15 vietų, skiriama po 17 300 eurų metams. Įstaigai, kurioje dienos priežiūrą gauna 16 – 25 vaikai, bus skirta 18300 eurų metams, kurioje 26 – 35 vietos – po 19 300 eurų metams, kurioje 36 - 45 vietos – po 20 300 eurų metams, o tai, kurioje yra 46 vietos ir daugiau – po 21 300 eurų metams. 

      • Kiek skiriama biudžetinių įstaigų VDC?

      Akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai teikti ir organizuoti 2022 m. kiekvienai socialinių paslaugų įstaigai, kuriai suteikta teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą, duomenys įvesti į SPIS ir kurios teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ir kurioje yra nuo 10 iki 15 vietų, skiriama po 7 400 eurų metams. Toms įstaigoms, kuriose yra nuo 16 iki 25 vietų – po 7 700 eurų metams, kuriose 26 iki 35 vietos – po 8 100 eurų metams, kuriose 36 iki 45 vietos – po 8 600 eurų metams, kuriose 46 vietos ir daugiau – po 9 100 eurų metams.

      • Kiek savivaldybės skiria vieno vaiko priežiūrai?

      Savivaldybės finansuoja vaiko akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą 2022 m. skirdamos vaikui ne mažiau nei po 30 eurų per mėnesį .

      29. Ar paslaugos akreditacija garantuoja paslaugos finansavimą akredituotos pasaugos teikimo įstaigai?

      Teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą įstaigai suteikimas neužtikrina finansavimo. Įstaiga ne tik turi gauti šią teisę, tačiau privalo akredituotos socialinės priežiūros paslaugą (paslaugas) teikti asmenims, kuriems nustatytas šios paslaugos (paslaugų) teikimo poreikis ir teikiamos paslaugos turinys, trukmė ir kt. turi atitikti nustatytą Socialinių paslaugų kataloge. Taip pat turi būti su savivaldybe pasirašęs šių paslaugų finansavimo sutartį.

      30. Kaip yra finansuojamos akredituotos paslaugos?

      Socialinių paslaugų įstaigos, teikiančios akredituotą socialinę priežiūrą, finansuojamos Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

      31. Ar sutartis dėl akredituotos socialinės priežiūros finansavimo turi būti sudaryta su savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis?

      Pagal Finansavimo TA savivaldybėms su savo BĮ finansavimo sutarčių sudaryti nereikia.


      Kiti klausimai

      32. Kas tvirtina Įstaigų teikiamos akredituotos socialinės priežiūros kokybės kontrolės tvarkos aprašą?

      Savivaldybių administracijos tvirtina įstaigų teikiamos akredituotos socialinės priežiūros kokybės kontrolės tvarkos aprašus.

      33. Ar  savivaldybė  reguliariai turės vykti į vietą ir atlikti planinius ir neplaninius patikrinimus?

      Paslaugų teikimo kontrolę vykdo savivaldybė vadovaudamasi savivaldybės administracijos Socialinės priežiūros kokybės kontrolės tvarkos apraše nustatyta tvarka.

      34. Ką savivaldybės turėtų vertinti, atlikdamos teikiamų socialinės priežiūros paslaugų vertinimą?

      Tai savivaldybė turi nustatyti teikiamos akredituotos socialinės priežiūros kokybės kontrolės tvarkos apraše.

      35. Ar kiekvieną paslaugos gavėją reikia suvesti į Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (toliau – SPIS)?

      Savivaldybė įveda į SPIS duomenis apie gyventojams skirtas, teikiamas ar neskirtas (nurodydamos jų neskyrimo priežastis) socialines paslaugas, akredituotą socialinę priežiūrą teikiančias socialinių paslaugų įstaigas. 


      Nuorodos į TA ir pridedamas aiškinamasis raštas, kurį SADM siuntė savivaldybėms:

      A1-622 Dėl Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (e-tar.lt)

      A1-492 Dėl Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų patvirtinimo (e-tar.lt)

      A1-658 Akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros teikimo reikalavimai ir rekomendacijos

      978 Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika

      Socialiniu_paslaugu_kainos_savivaldybese_2021-03-01

      Atnaujinta: 2022 06 22