* Bazinė socialinė išmoka (BSI), nuo 2024-01-01 1BSI – 55 Eur
Ar VDC skiriamas nepertraukiamas finansavimas?Vaikų dienos centrai gauna nepertraukiamą finansavimą, jei jiems nesustabdyta / nenutraukta teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą, jie vykdo veiklą ir paslaugas gauna ne mažiau nei 10 paslaugų gavėjų.
Akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai teikti ir organizuoti 2022 m. kiekvienai socialinių paslaugų įstaigai, kuriai suteikta teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą, duomenys įvesti į SPIS ir kurios teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ir kurioje yra nuo 10 iki 15 vietų, skiriama po 7 400 eurų metams. Toms įstaigoms, kuriose yra nuo 16 iki 25 vietų – po 7 700 eurų metams, kuriose 26 iki 35 vietos – po 8 100 eurų metams, kuriose 36 iki 45 vietos – po 8 600 eurų metams, kuriose 46 vietos ir daugiau – po 9 100 eurų metams.
Savivaldybės administracija, suteikusi socialinių paslaugų įstaigoms teisę teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą, Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytas lėšas turi pervesti akredituotą socialinę priežiūrą teikiančioms socialinių paslaugų įstaigoms. Jeigu savininko teises ir pareigas įgyvendina ne savivaldybės administracija, lėšos pervedamos pagal valstybės biudžeto lėšų, skirtų akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai organizuoti, teikti ir administruoti, skyrimo ir pervedimo sutartis.
* Bazinė socialinė išmoka (BSI), nuo 2024-01-01 1BSI – 55 Eur
** nuo 2025 m. – vaikui su negalia ir (ar) vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vaikui, kuriam taikoma atvejo vadyba.
Teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą įstaigai suteikimas neužtikrina finansavimo. Įstaiga ne tik turi įgyti šią teisę, tačiau privalo teikti akredituotą socialinę priežiūrą asmenims, kuriems nustatytas jos teikimo poreikis, o teikiamos paslaugos turinys, trukmė ir kt. turi atitikti nustatytus Socialinių paslaugų kataloge nustatytus reikalavimus.
Socialinių paslaugų įstaigos, teikiančios akredituotą socialinę priežiūrą, finansuojamos Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
Pagal Finansavimo TA savivaldybėms su savo BĮ finansavimo sutarčių sudaryti nereikia.
Įstaigų teikiamos akredituotos socialinės priežiūros kokybės kontrolės tvarkos aprašus tvirtina savivaldybės meras.
Socialinės priežiūros teikimo kontrolė vykdoma savivaldybės mero nustatyta tvarka.
Nustatoma savivaldybės mero tvirtinamoje akredituotos socialinės priežiūros kokybės kontrolės tvarkos apraše.
Taip, tai nustato Socialinių paslaugų įstatymas. Tuo atveju, jei informacija apie socialinių paslaugų gavėjus nėra įvesta į SPIS, nėra galimybės vertinti socialinių paslaugų teikimo situacijos pagal socialinių paslaugų rūšis, jas teikiančias įstaigas ir pan., dėl to kreipiamasi į savivaldybių administracijas ir prašoma šią informaciją pateikti papildomai, kas didina administracinę naštą pačioms savivaldybių administracijoms.
X-493 Socialinių paslaugų įstatymas (e-tar.lt)
A1-93 Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo (e-tar.lt)
A1-622 Dėl Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (e-tar.lt)
A1-492 Dėl Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų patvirtinimo (e-tar.lt)
A1-658 Akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros teikimo reikalavimai ir rekomendacijos
978 Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika
Ar asmuo gali dirbti individualios priežiūros darbuotoju neišklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, tačiau turintis aukštojo mokslo diplomą, patvirtinantį įgytą socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją?
Ne, negali. Individualios priežiūros darbuotoju turi teisę dirbti:
1) asmuo, įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo kvalifikaciją pagal socialinio darbuotojo padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programą, arba
2) asmuo, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, o pradėjęs dirbti per 12 mėnesių – ne trumpesnius kaip 160 akademinių valandų mokymus, arba
3) asmuo, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įgijęs slaugytojo padėjėjo profesinę kvalifikaciją ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus.
2. Kas yra „savas asmuo“?
„Savas asmuo“ tai įstaigos darbuotojas (nebūtinai socialinis ar kitas tiesiogiai su gyventoju dirbantis darbuotojas), kuriuo gyventojas (vaikas) labiausiai pasitiki, išsipasakoja, jaučia pasitikėjimą ir prieraišumą. Atsižvelgiant į tai, kad „savas asmuo“ – tai žmogus, kuriuo gyventojas (vaikas) labiausiai pasitiki, išsipasakoja, dalinasi savo išgyvenimais „savo asmens“ turima informacija gali padėti tiksliau įvertinti gyventojo (vaiko) poreikius, suprasti jo išgyvenimus, pažvelgti į problemas iš gyventojo (vaiko) pozicijos ir pan. „Savas asmuo“, nepriklausomai nuo jo pareigybės, įtraukiamas vertinant gyventojo (vaiko) konkrečius poreikius bei sudarant jo ISGP.
3. Ar kišenpinigiai vaikams gali būti mažinami dėl netinkamo elgesio?
Vaiko kišenpinigiai gali būti mažinami tik tais atvejais, kai reikia atlyginti vaiko tyčia padarytą materialinę žalą ar už vaiko padarytus administracinius nusižengimus gautoms administracinėms nuobaudoms apmokėti, bet ne daugiau nei 50 proc. per mėnesį gaunamų kišenpinigių sumos.
4. Ar gali bendruomeniniai vaikų globos namai būti steigiami cokoliniame aukšte?
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose draudžiama gyvenamuosius kambarius, bendruosius kambarius (valgomuosius, žaidimų, bendravimo), pamokų ruošos kambarius įrengti rūsiuose ir pusrūsiuose (cokoliniuose aukštuose).
5. Ar Globos namai gali uždrausti gyventojų lankymą gripo epidemijos metu?
Globos namai turi skatinti ir palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais, giminaičiais, kitais gyventojui svarbiais asmenimis. Gripo epidemijos laikotarpiu globos namai turi užtikrinti patalpų vėdinimą, inventoriaus valymą ir plovimą drėgnu būdu, esant reikalui, naudoti dezinfekcines medžiagas, tačiau neapriboti galimybę gyventojams matytis su artimaisiais.
6. Ar Globos namai, kuriuose teikiamos slaugos paslaugos (įdarbintas slaugytojas) privalo turėti Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją?
Taip. Slauga yra licencijuojama ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslauga ir įstaiga privalo turėti galiojančią Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Joje turi būti nurodomos visos įstaigoje teikiamos licencijuojamos paslaugos.
Ar privalo tobulinti savo profesinę kompetenciją individualios priežiūros darbuotojai?
Taip. Individualios priežiūros darbuotojai privalo periodiškai tobulinti savo profesinę kompetenciją ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus.
8. Ar socialinės globos namuose (pvz., įstaigos atskirame korpuse ir pan.) gali būti steigiami grupinio gyvenimo namai?
Ne, negali. Grupinio gyvenimo namai gali būti steigiami pastate (kotedže ar atskiruose butuose, gyvenamuosiuose namuose) atskiroje teritorijoje, gyventi gali ne daugiau kaip 10 asmenų. Atkreipiame dėmesį, kad grupinio gyvenimo namai negali būti steigiami tame pačiame žemės sklype ar pastate su socialinės globos namais, kitais bendruomeniniais vaikų globos namais ar grupinio gyvenimo namais (išskyrus, kai steigiami daugiabučiame gyvenamajame name). Grupinio gyvenimo namai taip pat negali būti steigiami pastatuose (išskyrus daugiabutį gyvenamąjį namą), kuriuose veikia kitos socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo ar ugdymo įstaigos.
9. Ar vaikų socialinės globos įstaigose, bendruomeniniuose namuose privaloma įrengti langų atidarymo ribotuvus?
Langų atidarymo ribotuvai turi būti įrengti socialinės globos namų šeimynos, bendruomeninių vaikų globos namų, neįgalių vaikų grupinio gyvenimo namų, šeimynų patalpose, kuriose gyvena iki 7 metų globojami vaikai. Taip pat dėl langų atidarymo ribotuvų įrengimo galima spręsti individualiai, atsižvelgiant į poreikį.
10. Ar privačiam juridiniam asmeniui, ketinančiam teikti arba teikiančiam socialinės globos paslaugas, keliami Socialinės globos normose numatyti reikalavimai?
Taip, neatsižvelgiant į tai, kas yra juridinio asmens steigėjas (privatus juridinis asmuo, savivaldybė ar pan.) Socialinės globos normose numatyti reikalavimai taikomi visa apimtimi, jeigu įstaiga teikia arba ketina teikti socialinės globos paslaugas.
11. Ar asmuo turintis individualios veiklos pažymą gali steigti socialinės globos namus?
Ne, socialinės globos namus gali steigti tik juridinis asmuo.
12. Kaip įstaigoje turėtų būti organizuojamas įsivertinimo pagal socialinės globos normas procesas?
Socialinės globos įstaiga kasmet atlieka įsivertinimą pagal socialinės globos normas. Tam, jog procesas vyktų sklandžiai, įstaiga turi būti pasirengusi tvarkos aprašą / taisykles (kurios numatytų, kas yra atsakingas už įsivertinimo procesą, kada jis atliekamas, kokie metodai naudojami, siekiant gauti duomenis, kas dalyvauja procese ir pan.) bei klausimynus. Į įsivertinimo procesą turėtų būti kiek įmanoma aktyviau įtraukiama globos namų bendruomenė. Kiekvienai įsivertinimo normai turi būti numatyti konkretūs kriterijai, kurie parodo, kaip įstaiga atitinka arba neatitinka konkretų reikalavimą.
Atliekant socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimą ir įsivertinimą, naudojami socialinės globos gavėjų, socialinės globos įstaigos personalo, šeimynos dalyvių grupinės ir individualios apklausos, interviu, stebėjimo, anketavimo, socialinės globos įstaigos dokumentų analizės ir kiti metodai.
Socialinės globos įstaigoje nagrinėjami socialinės globos atitikties socialinės globos normoms įsivertinimo rezultatai ir vadovaujantis jais nustatomi įstaigos veiklos tobulinimo prioritetai bei sudaromi atitinkamos srities veiklos pagerinimo konkrečių priemonių planai (numatant konkrečius terminus ir vykdytojus).
Socialinė globa organizuojama vadovaujantis socialinės globos įstaigos metiniu veiklos planu. Metiniuose planuose numatytos praėjusiais metais vertinant (įsivertinant) socialinės globos atitiktį nustatytiems trūkumams šalinti suplanuotos priemonės.
13. Norėtume gauti licenciją socialinei globai teikti, nuo ko reikėtų pradėti, kaip šis procesas vyksta?
Licencijavimo procedūra:
1. Globos įstaigų licencijavimas (licencijų išdavimas, tikslinimas, papildymas, ir pan.) vyksta nuotoliniu būdu per Socialinės globos licencijavimo elektroninę priemonę (SGLEP), tad pirmiausia reikia prie šios sistemos prisijungti. Jungtis prie sistemos gali juridinio asmens vadovas per Elektroninius valdžios vartus.
2. Prisijungusi pirmą kartą įstaiga SGLEP turi pateikti informaciją (užpildyti laukelius). Dalis informacijos sistemoje pateikiama automatiškai, remiantis įstaigos duomenimis Juridinių asmenų registre.
3. Pateikus informaciją (užpildžius laukelius), pildoma paraiška dėl naujos licencijos išdavimo, tikslinimo ar jau išduotos licencijos papildymo naujais licencijuojamos veiklos vykdymo duomenimis.
4. Teikdama paraišką licencijai įstaiga SGLEP turi užpildyti atitinkamos formos klausimyną, įkelti reikalingus dokumentus ir užregistruoti paraišką licencijai.
5. Departamentas, gavęs paraišką ir klausimyną per 5 darbo dienas įvertina informaciją ir nustatęs trūkumus nurodo ne ilgesnį nei 10 darbo dienų terminą pašalinti trūkumus.
6. Departamentas per 25 dienas nuo teisingai pateiktos informacijos turi patikrinti vietoje, ar įstaiga pasirengusi teikti socialinę globą ir atitinka reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui, patalpoms, privalomų turėti apsaugos priemonių sąrašui, kiekiui nustatytu laikotarpiu. Dėl socialinės globos, kurią ketinama teikti asmens namuose, patikrinimas vietoje neatliekamas.
7. Departamentas per 30 dienų nuo paraiškos-klausimyno gavimo priima sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti licenciją.
8. Įstaiga, atitikties licencijavimo sąlygoms vertinimo vietoje metu, Departamentui turi pateikti papildomus dokumentus, jei tokie nebuvo pateikti SGLEP sistemoje: socialinių darbuotojų darbo sutartis (jei yra įdarbinti darbuotojai), sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir pan.
9. Kitus įstaigai išduotus leidimus bei duomenis iš Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamo turto registro Departamentas patikrina savarankiškai.
14. Kokie reikalavimai yra taikomi gyvenamosioms patalpoms / kambariams bendruomeniniuose vaikų globos namuose?
Pagrindiniai reikalavimai gyvenamosioms patalpoms / kambariams:
1. Minimalus plotas vienam vaikui miegamajame-vaikų individualios veiklos kambaryje turi būti ne mažesnis kaip 6 kv. m.
2.Gyvenamosios patalpos turi būti aprūpintos baldais: miegamosiomis lovomis, rašomaisiais stalais, kėdėmis, foteliais, minkštasuoliais, spintomis, sėdmaišiais ar pan., valgomojo baldais.
3. Virtuvė gali būti įrengiama bendrai su svetaine.
4. Virtuvėje turi būti vieta indams ir įrankiams laikyti, plautuvė, viryklė, gartraukis, šaldytuvas.
5. Vaikams turi būti sudarytos galimybės visiems vienu metu valgyti prie bendro stalo.
6. Svetainė turi būti įrengta taip, kad visi vaikai vienu metu galėtų patalpoje leisti laiką (vaikams turi būti sudarytos galimybės visiems kartu kambaryje žaisti žaidimus, žiūrėti filmus ar kitaip leisti laiką).
15. Pagal ką bus nustatomi mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai?
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į socialinių paslaugų rūšį ir asmens gaunamas pajamas. Be to, numatyta, kad tais atvejais kai žmogus gyvena šeimoje, jo mokėjimo dydis už visas paslaugas, išskyrus trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, diferencijuojamas atsižvelgiant ir į tos šeimos finansines galimybes.
16. Ar mūsų žmonėms reikės samdyti turto vertintojus, kurie įvertintų jų turtą?
Ne, senyvo ar neįgalaus žmogaus finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertins savivaldybės. Informaciją apie pagrindines asmens gaunamas pajamas, tokias kaip pensijos ar kitos pensijų išmokos, valstybinės šalpos išmokos, savivaldybė surinks pati. Duomenys apie asmens turimus statinius, žemę iš Registrų centro taip pat atkeliaus tiesiai į savivaldybes. Žmogui pačiam rūpintis šių duomenų surinkimu, juo labiau savo turto vertinimu tikrai nereikės. Beje, savivaldybės socialiniai darbuotojai šiais klausimais žmones konsultuos bei patars kaip žmogui geriau elgtis vienu ar kitu atveju.
17. Žmonės nuogąstauja, jog, norėdami patekti į valstybės išlaikomus globos namus, turės kas mėnesį sumokėti tam tikrą procentą nuo savo turto.
Suprantama, kad valstybė negali finansuoti visų šalies gyventojams reikalingų socialinių paslaugų. Socialinės paslaugos stacionariose įstaigose didžiojoj dalyje visų civilizuotų pasaulio šalių buvo ir yra mokamos. Stacionarioje socialinės globos įstaigoje asmuo gauna visapusišką globą – stogą virš galvos, maitinimą, vaistus, medicininę ir socialinę priežiūrą, dažnu atveju ten yra užtikrinamas ir jo laisvalaikis, todėl nemokėti už tai būtų neteisinga tų senyvo amžiaus žmonių, kurie gyvena savo namuose ir iš savo pensijos moka komunalinius mokesčius, perka maistą, vaistus, atžvilgiu.
Lietuvoje socialinė globa ir prieš šią tvarką buvo mokama. Mokėjimo dydis priklausė nuo asmens gaunamų pajamų. Naujoje mokėjimo tvarkoje numatyta nustatant mokėjimo dydį už ilgalaikę socialinę globą atsižvelgti ir į asmens turtą. Tačiau toks turtas bus įkainojamas tik tuo atveju, kai žmogui bus nustatoma ilgalaikės globos būtinybė ir jis bus apgyvendinamas stacionarioje globos įstaigoje. Beje ir tuomet dar esama išlygų – jeigu bute ar name gyvena keli žmonės, o stacionarioje globos įstaigoje apgyvendinamas tik vienas iš jų, turtas nebus apskaitomas. Tad mokėjimo nuo nekilnojamojo turto dydis bus skaičiuojamas tik vienišiems asmenims.
Valstybė turi užtikrinti būtinąją socialinę pagalbą pirmiausiai nepasiturintiems asmenims. Tuo paremta visa socialinės apsaugos filosofija. O turtingi žmonės turėtų būti raginami naudotis privačiomis paslaugomis. Tad naujoji tvarka pirmiausiai ir yra orientuota į tuos, kurie yra reikalingi pagalbos, bet neturi lėšų tą būtinąją pagalbą nusipirkti.
Ne, negali. Individualios priežiūros darbuotoju turi teisę dirbti:
1) asmuo, įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo kvalifikaciją pagal socialinio darbuotojo padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programą, arba
2) asmuo, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, o pradėjęs dirbti per 12 mėnesių – ne trumpesnius kaip 160 akademinių valandų mokymus, arba
3) asmuo, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įgijęs slaugytojo padėjėjo profesinę kvalifikaciją ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus.
„Savas asmuo“ tai įstaigos darbuotojas (nebūtinai socialinis ar kitas tiesiogiai su gyventoju dirbantis darbuotojas), kuriuo gyventojas (vaikas) labiausiai pasitiki, išsipasakoja, jaučia pasitikėjimą ir prieraišumą. Atsižvelgiant į tai, kad „savas asmuo“ – tai žmogus, kuriuo gyventojas (vaikas) labiausiai pasitiki, išsipasakoja, dalinasi savo išgyvenimais „savo asmens“ turima informacija gali padėti tiksliau įvertinti gyventojo (vaiko) poreikius, suprasti jo išgyvenimus, pažvelgti į problemas iš gyventojo (vaiko) pozicijos ir pan. „Savas asmuo“, nepriklausomai nuo jo pareigybės, įtraukiamas vertinant gyventojo (vaiko) konkrečius poreikius bei sudarant jo ISGP.
Vaiko kišenpinigiai gali būti mažinami tik tais atvejais, kai reikia atlyginti vaiko tyčia padarytą materialinę žalą ar už vaiko padarytus administracinius nusižengimus gautoms administracinėms nuobaudoms apmokėti, bet ne daugiau nei 50 proc. per mėnesį gaunamų kišenpinigių sumos.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose draudžiama gyvenamuosius kambarius, bendruosius kambarius (valgomuosius, žaidimų, bendravimo), pamokų ruošos kambarius įrengti rūsiuose ir pusrūsiuose (cokoliniuose aukštuose).
Globos namai turi skatinti ir palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais, giminaičiais, kitais gyventojui svarbiais asmenimis. Gripo epidemijos laikotarpiu globos namai turi užtikrinti patalpų vėdinimą, inventoriaus valymą ir plovimą drėgnu būdu, esant reikalui, naudoti dezinfekcines medžiagas, tačiau neapriboti galimybę gyventojams matytis su artimaisiais.
Taip. Slauga yra licencijuojama ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslauga ir įstaiga privalo turėti galiojančią Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Joje turi būti nurodomos visos įstaigoje teikiamos licencijuojamos paslaugos.
Taip. Individualios priežiūros darbuotojai privalo periodiškai tobulinti savo profesinę kompetenciją ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus.
Ne, negali. Grupinio gyvenimo namai gali būti steigiami pastate (kotedže ar atskiruose butuose, gyvenamuosiuose namuose) atskiroje teritorijoje, gyventi gali ne daugiau kaip 10 asmenų. Atkreipiame dėmesį, kad grupinio gyvenimo namai negali būti steigiami tame pačiame žemės sklype ar pastate su socialinės globos namais, kitais bendruomeniniais vaikų globos namais ar grupinio gyvenimo namais (išskyrus, kai steigiami daugiabučiame gyvenamajame name). Grupinio gyvenimo namai taip pat negali būti steigiami pastatuose (išskyrus daugiabutį gyvenamąjį namą), kuriuose veikia kitos socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo ar ugdymo įstaigos.
Langų atidarymo ribotuvai turi būti įrengti socialinės globos namų šeimynos, bendruomeninių vaikų globos namų, neįgalių vaikų grupinio gyvenimo namų, šeimynų patalpose, kuriose gyvena iki 7 metų globojami vaikai. Taip pat dėl langų atidarymo ribotuvų įrengimo galima spręsti individualiai, atsižvelgiant į poreikį.
Taip, neatsižvelgiant į tai, kas yra juridinio asmens steigėjas (privatus juridinis asmuo, savivaldybė ar pan.) Socialinės globos normose numatyti reikalavimai taikomi visa apimtimi, jeigu įstaiga teikia arba ketina teikti socialinės globos paslaugas.
Ne, socialinės globos namus gali steigti tik juridinis asmuo.
Socialinės globos įstaiga kasmet atlieka įsivertinimą pagal socialinės globos normas. Tam, jog procesas vyktų sklandžiai, įstaiga turi būti pasirengusi tvarkos aprašą / taisykles (kurios numatytų, kas yra atsakingas už įsivertinimo procesą, kada jis atliekamas, kokie metodai naudojami, siekiant gauti duomenis, kas dalyvauja procese ir pan.) bei klausimynus. Į įsivertinimo procesą turėtų būti kiek įmanoma aktyviau įtraukiama globos namų bendruomenė. Kiekvienai įsivertinimo normai turi būti numatyti konkretūs kriterijai, kurie parodo, kaip įstaiga atitinka arba neatitinka konkretų reikalavimą.
Atliekant socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimą ir įsivertinimą, naudojami socialinės globos gavėjų, socialinės globos įstaigos personalo, šeimynos dalyvių grupinės ir individualios apklausos, interviu, stebėjimo, anketavimo, socialinės globos įstaigos dokumentų analizės ir kiti metodai.
Socialinės globos įstaigoje nagrinėjami socialinės globos atitikties socialinės globos normoms įsivertinimo rezultatai ir vadovaujantis jais nustatomi įstaigos veiklos tobulinimo prioritetai bei sudaromi atitinkamos srities veiklos pagerinimo konkrečių priemonių planai (numatant konkrečius terminus ir vykdytojus).
Socialinė globa organizuojama vadovaujantis socialinės globos įstaigos metiniu veiklos planu. Metiniuose planuose numatytos praėjusiais metais vertinant (įsivertinant) socialinės globos atitiktį nustatytiems trūkumams šalinti suplanuotos priemonės.
Licencijavimo procedūra:
1. Globos įstaigų licencijavimas (licencijų išdavimas, tikslinimas, papildymas, ir pan.) vyksta nuotoliniu būdu per Socialinės globos licencijavimo elektroninę priemonę (SGLEP), tad pirmiausia reikia prie šios sistemos prisijungti. Jungtis prie sistemos gali juridinio asmens vadovas per Elektroninius valdžios vartus.
2. Prisijungusi pirmą kartą įstaiga SGLEP turi pateikti informaciją (užpildyti laukelius). Dalis informacijos sistemoje pateikiama automatiškai, remiantis įstaigos duomenimis Juridinių asmenų registre.
3. Pateikus informaciją (užpildžius laukelius), pildoma paraiška dėl naujos licencijos išdavimo, tikslinimo ar jau išduotos licencijos papildymo naujais licencijuojamos veiklos vykdymo duomenimis.
4. Teikdama paraišką licencijai įstaiga SGLEP turi užpildyti atitinkamos formos klausimyną, įkelti reikalingus dokumentus ir užregistruoti paraišką licencijai.
5. Departamentas, gavęs paraišką ir klausimyną per 5 darbo dienas įvertina informaciją ir nustatęs trūkumus nurodo ne ilgesnį nei 10 darbo dienų terminą pašalinti trūkumus.
6. Departamentas per 25 dienas nuo teisingai pateiktos informacijos turi patikrinti vietoje, ar įstaiga pasirengusi teikti socialinę globą ir atitinka reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui, patalpoms, privalomų turėti apsaugos priemonių sąrašui, kiekiui nustatytu laikotarpiu. Dėl socialinės globos, kurią ketinama teikti asmens namuose, patikrinimas vietoje neatliekamas.
7. Departamentas per 30 dienų nuo paraiškos-klausimyno gavimo priima sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti licenciją.
8. Įstaiga, atitikties licencijavimo sąlygoms vertinimo vietoje metu, Departamentui turi pateikti papildomus dokumentus, jei tokie nebuvo pateikti SGLEP sistemoje: socialinių darbuotojų darbo sutartis (jei yra įdarbinti darbuotojai), sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir pan.
9. Kitus įstaigai išduotus leidimus bei duomenis iš Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamo turto registro Departamentas patikrina savarankiškai.
Pagrindiniai reikalavimai gyvenamosioms patalpoms / kambariams:
1. Minimalus plotas vienam vaikui miegamajame-vaikų individualios veiklos kambaryje turi būti ne mažesnis kaip 6 kv. m.
2.Gyvenamosios patalpos turi būti aprūpintos baldais: miegamosiomis lovomis, rašomaisiais stalais, kėdėmis, foteliais, minkštasuoliais, spintomis, sėdmaišiais ar pan., valgomojo baldais.
3. Virtuvė gali būti įrengiama bendrai su svetaine.
4. Virtuvėje turi būti vieta indams ir įrankiams laikyti, plautuvė, viryklė, gartraukis, šaldytuvas.
5. Vaikams turi būti sudarytos galimybės visiems vienu metu valgyti prie bendro stalo.
6. Svetainė turi būti įrengta taip, kad visi vaikai vienu metu galėtų patalpoje leisti laiką (vaikams turi būti sudarytos galimybės visiems kartu kambaryje žaisti žaidimus, žiūrėti filmus ar kitaip leisti laiką).
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į socialinių paslaugų rūšį ir asmens gaunamas pajamas. Be to, numatyta, kad tais atvejais kai žmogus gyvena šeimoje, jo mokėjimo dydis už visas paslaugas, išskyrus trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, diferencijuojamas atsižvelgiant ir į tos šeimos finansines galimybes.
Ne, senyvo ar neįgalaus žmogaus finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertins savivaldybės. Informaciją apie pagrindines asmens gaunamas pajamas, tokias kaip pensijos ar kitos pensijų išmokos, valstybinės šalpos išmokos, savivaldybė surinks pati. Duomenys apie asmens turimus statinius, žemę iš Registrų centro taip pat atkeliaus tiesiai į savivaldybes. Žmogui pačiam rūpintis šių duomenų surinkimu, juo labiau savo turto vertinimu tikrai nereikės. Beje, savivaldybės socialiniai darbuotojai šiais klausimais žmones konsultuos bei patars kaip žmogui geriau elgtis vienu ar kitu atveju.
Suprantama, kad valstybė negali finansuoti visų šalies gyventojams reikalingų socialinių paslaugų. Socialinės paslaugos stacionariose įstaigose didžiojoje dalyje visų civilizuotų pasaulio šalių buvo ir yra mokamos. Stacionarioje socialinės globos įstaigoje asmuo gauna visapusišką globą – stogą virš galvos, maitinimą, vaistus, medicininę ir socialinę priežiūrą, dažnu atveju ten yra užtikrinamas ir jo laisvalaikis, todėl nemokėti už tai būtų neteisinga tų senyvo amžiaus žmonių, kurie gyvena savo namuose ir iš savo pensijos moka komunalinius mokesčius, perka maistą, vaistus, atžvilgiu.
Lietuvoje socialinė globa ir prieš šią tvarką buvo mokama. Mokėjimo dydis priklausė nuo asmens gaunamų pajamų. Naujoje mokėjimo tvarkoje numatyta nustatant mokėjimo dydį už ilgalaikę socialinę globą atsižvelgti ir į asmens turtą. Tačiau toks turtas bus įkainojamas tik tuo atveju, kai žmogui bus nustatoma ilgalaikės globos būtinybė ir jis bus apgyvendinamas stacionarioje globos įstaigoje. Beje ir tuomet dar esama išlygų – jeigu bute ar name gyvena keli žmonės, o stacionarioje globos įstaigoje apgyvendinamas tik vienas iš jų, turtas nebus apskaitomas. Tad mokėjimo nuo nekilnojamojo turto dydis bus skaičiuojamas tik vienišiems asmenims.
Valstybė turi užtikrinti būtinąją socialinę pagalbą pirmiausiai nepasiturintiems asmenims. Tuo paremta visa socialinės apsaugos filosofija. O turtingi žmonės turėtų būti raginami naudotis privačiomis paslaugomis. Tad naujoji tvarka pirmiausiai ir yra orientuota į tuos, kurie yra reikalingi pagalbos, bet neturi lėšų tą būtinąją pagalbą nusipirkti.