Dažniausiai užduodami klausimai

Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą

Ar asmuo gali dirbti individualios priežiūros darbuotoju neišklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, tačiau turintis aukštojo mokslo diplomą, patvirtinantį įgytą socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją?

Ne, negali. Individualios priežiūros darbuotoju turi teisę dirbti:

1) asmuo, įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo kvalifikaciją pagal socialinio darbuotojo padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programą, arba

2) asmuo, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, o pradėjęs dirbti per 12 mėnesių – ne trumpesnius kaip 160 akademinių valandų mokymus, arba

3) asmuo, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įgijęs slaugytojo padėjėjo profesinę kvalifikaciją ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus.

2. Kas yra „savas asmuo“?

 „Savas asmuo“ tai įstaigos darbuotojas (nebūtinai socialinis ar kitas tiesiogiai su gyventoju dirbantis darbuotojas), kuriuo gyventojas (vaikas) labiausiai pasitiki, išsipasakoja, jaučia pasitikėjimą ir prieraišumą. Atsižvelgiant į tai, kad „savas asmuo“ – tai žmogus, kuriuo gyventojas (vaikas) labiausiai pasitiki, išsipasakoja, dalinasi savo išgyvenimais „savo asmens“  turima informacija gali padėti tiksliau įvertinti gyventojo (vaiko) poreikius, suprasti jo išgyvenimus, pažvelgti į problemas iš gyventojo (vaiko) pozicijos  ir pan. „Savas asmuo“, nepriklausomai nuo jo pareigybės, įtraukiamas vertinant gyventojo (vaiko) konkrečius poreikius bei sudarant jo ISGP.

3. Ar kišenpinigiai vaikams gali būti mažinami dėl netinkamo elgesio?

Vaiko kišenpinigiai gali būti mažinami tik tais atvejais, kai reikia atlyginti vaiko tyčia padarytą  materialinę žalą ar už vaiko padarytus administracinius nusižengimus gautoms administracinėms nuobaudoms apmokėti, bet ne daugiau nei 50 proc. per mėnesį gaunamų kišenpinigių sumos.

4. Ar gali bendruomeniniai vaikų globos namai būti steigiami cokoliniame aukšte?

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose draudžiama gyvenamuosius kambarius, bendruosius kambarius (valgomuosius, žaidimų, bendravimo), pamokų ruošos kambarius įrengti rūsiuose ir pusrūsiuose (cokoliniuose aukštuose).

5. Ar Globos namai gali uždrausti gyventojų lankymą gripo epidemijos metu?

Globos namai turi skatinti ir palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais, giminaičiais, kitais gyventojui svarbiais asmenimis. Gripo epidemijos laikotarpiu globos namai turi užtikrinti patalpų vėdinimą, inventoriaus valymą ir plovimą drėgnu būdu, esant reikalui, naudoti dezinfekcines medžiagas, tačiau neapriboti galimybę gyventojams matytis su artimaisiais.

6. Ar Globos namai, kuriuose teikiamos slaugos paslaugos (įdarbintas slaugytojas) privalo turėti Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją?

Taip. Slauga yra licencijuojama ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslauga ir įstaiga privalo turėti galiojančią Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Joje turi būti nurodomos visos įstaigoje teikiamos licencijuojamos paslaugos.

Ar privalo tobulinti savo profesinę kompetenciją individualios priežiūros darbuotojai?

Taip. Individualios priežiūros darbuotojai privalo periodiškai tobulinti savo profesinę kompetenciją ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus.

8. Ar socialinės globos namuose (pvz., įstaigos atskirame korpuse ir pan.) gali būti steigiami grupinio gyvenimo namai?

Ne, negali. Grupinio gyvenimo namai gali būti steigiami pastate (kotedže ar atskiruose butuose, gyvenamuosiuose namuose) atskiroje teritorijoje, gyventi gali ne daugiau kaip 10 asmenų. Atkreipiame dėmesį, kad grupinio gyvenimo namai negali būti steigiami tame pačiame žemės sklype ar pastate su socialinės globos namais, kitais bendruomeniniais vaikų globos namais ar grupinio gyvenimo namais (išskyrus, kai steigiami daugiabučiame gyvenamajame name). Grupinio gyvenimo namai taip pat negali būti steigiami pastatuose (išskyrus daugiabutį gyvenamąjį namą), kuriuose veikia kitos socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo ar ugdymo įstaigos.

9. Ar vaikų socialinės globos įstaigose, bendruomeniniuose namuose privaloma įrengti langų atidarymo ribotuvus?

Langų atidarymo ribotuvai turi būti įrengti socialinės globos namų šeimynos, bendruomeninių vaikų globos namų, neįgalių vaikų grupinio gyvenimo namų, šeimynų patalpose, kuriose gyvena iki 7 metų globojami vaikai. Taip pat dėl langų atidarymo ribotuvų įrengimo galima spręsti individualiai, atsižvelgiant į poreikį.

10. Ar privačiam juridiniam asmeniui, ketinančiam teikti arba teikiančiam socialinės globos paslaugas, keliami Socialinės globos normose numatyti reikalavimai?

Taip, neatsižvelgiant į tai, kas yra juridinio asmens steigėjas (privatus juridinis asmuo, savivaldybė ar pan.) Socialinės globos normose numatyti reikalavimai taikomi visa apimtimi, jeigu įstaiga teikia arba ketina teikti socialinės globos paslaugas. 

11. Ar asmuo turintis individualios veiklos pažymą gali steigti socialinės globos namus?

Ne, socialinės globos namus gali steigti tik juridinis asmuo.

12. Kaip įstaigoje turėtų būti organizuojamas įsivertinimo pagal socialinės globos normas procesas?

Socialinės globos įstaiga kasmet atlieka įsivertinimą pagal socialinės globos normas. Tam, jog procesas vyktų sklandžiai, įstaiga turi būti pasirengusi tvarkos aprašą / taisykles (kurios numatytų, kas yra atsakingas už įsivertinimo procesą, kada jis atliekamas, kokie metodai naudojami, siekiant gauti duomenis, kas dalyvauja procese ir pan.) bei klausimynus. Į įsivertinimo procesą turėtų būti kiek įmanoma aktyviau įtraukiama globos namų bendruomenė. Kiekvienai įsivertinimo normai turi būti numatyti konkretūs kriterijai, kurie parodo, kaip įstaiga atitinka arba neatitinka konkretų reikalavimą.

Atliekant socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimą ir įsivertinimą, naudojami socialinės globos gavėjų, socialinės globos įstaigos personalo, šeimynos dalyvių grupinės ir individualios apklausos, interviu, stebėjimo, anketavimo, socialinės globos įstaigos dokumentų analizės ir kiti metodai.

Socialinės globos įstaigoje nagrinėjami socialinės globos atitikties socialinės globos normoms įsivertinimo rezultatai ir vadovaujantis jais nustatomi įstaigos veiklos tobulinimo prioritetai bei sudaromi atitinkamos srities veiklos pagerinimo konkrečių priemonių planai (numatant konkrečius terminus ir vykdytojus).

Socialinė globa organizuojama vadovaujantis socialinės globos įstaigos metiniu veiklos planu. Metiniuose planuose numatytos praėjusiais metais vertinant (įsivertinant) socialinės globos atitiktį nustatytiems  trūkumams šalinti suplanuotos priemonės.

13. Norėtume gauti licenciją socialinei globai teikti, nuo ko reikėtų pradėti, kaip šis procesas vyksta?

Licencijavimo procedūra:

1. Globos įstaigų licencijavimas (licencijų išdavimas, tikslinimas, papildymas, ir pan.) vyksta nuotoliniu būdu per Socialinės globos licencijavimo elektroninę priemonę (SGLEP), tad pirmiausia reikia prie šios sistemos prisijungti. Jungtis prie sistemos gali juridinio asmens vadovas per Elektroninius valdžios vartus.

2. Prisijungusi pirmą kartą įstaiga SGLEP turi pateikti informaciją (užpildyti laukelius). Dalis informacijos sistemoje pateikiama automatiškai, remiantis įstaigos duomenimis Juridinių asmenų registre.

3. Pateikus informaciją (užpildžius laukelius), pildoma paraiška dėl naujos licencijos išdavimo, tikslinimo ar jau išduotos licencijos papildymo naujais licencijuojamos veiklos vykdymo duomenimis.

4. Teikdama paraišką licencijai įstaiga SGLEP turi užpildyti atitinkamos formos klausimyną, įkelti reikalingus dokumentus ir užregistruoti paraišką licencijai.

5. Departamentas, gavęs paraišką ir klausimyną per 5 darbo dienas įvertina informaciją ir nustatęs trūkumus nurodo ne ilgesnį nei 10 darbo dienų terminą pašalinti trūkumus.

6. Departamentas per 25 dienas nuo teisingai pateiktos informacijos turi patikrinti vietoje, ar įstaiga pasirengusi teikti socialinę globą ir atitinka reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui, patalpoms, privalomų turėti apsaugos priemonių sąrašui, kiekiui nustatytu laikotarpiu. Dėl socialinės globos, kurią ketinama teikti asmens namuose, patikrinimas vietoje neatliekamas.

7. Departamentas per 30 dienų nuo paraiškos-klausimyno gavimo priima sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti licenciją.

8. Įstaiga, atitikties licencijavimo sąlygoms vertinimo vietoje metu, Departamentui turi pateikti papildomus dokumentus, jei tokie nebuvo pateikti SGLEP sistemoje: socialinių darbuotojų darbo sutartis (jei yra įdarbinti darbuotojai), sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir pan.

9. Kitus įstaigai išduotus leidimus bei duomenis iš Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamo turto registro Departamentas patikrina savarankiškai.

14. Kokie reikalavimai yra taikomi gyvenamosioms patalpoms /  kambariams bendruomeniniuose vaikų globos namuose?

Pagrindiniai reikalavimai gyvenamosioms patalpoms / kambariams:

1. Minimalus plotas vienam vaikui miegamajame-vaikų individualios veiklos kambaryje turi būti ne mažesnis kaip 6 kv. m.

2.Gyvenamosios patalpos turi būti aprūpintos baldais: miegamosiomis lovomis, rašomaisiais stalais, kėdėmis, foteliais, minkštasuoliais, spintomis, sėdmaišiais ar pan., valgomojo baldais.

3. Virtuvė gali būti įrengiama bendrai su svetaine.

4. Virtuvėje turi būti vieta indams ir įrankiams laikyti, plautuvė, viryklė, gartraukis, šaldytuvas.

5. Vaikams turi būti sudarytos galimybės visiems vienu metu valgyti prie bendro stalo.

6. Svetainė turi būti įrengta taip, kad visi vaikai vienu metu galėtų patalpoje leisti laiką (vaikams turi būti sudarytos galimybės visiems kartu kambaryje žaisti žaidimus, žiūrėti filmus ar kitaip leisti laiką).

15. Pagal ką bus nustatomi mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai?

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į socialinių paslaugų rūšį ir asmens gaunamas pajamas. Be to, numatyta, kad tais atvejais kai žmogus gyvena šeimoje, jo mokėjimo dydis už visas paslaugas, išskyrus trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, diferencijuojamas atsižvelgiant ir į tos šeimos finansines galimybes.

16. Ar mūsų žmonėms reikės samdyti turto vertintojus, kurie įvertintų jų turtą?

Ne, senyvo ar neįgalaus žmogaus finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertins savivaldybės. Informaciją apie pagrindines asmens gaunamas pajamas, tokias kaip pensijos ar kitos pensijų išmokos, valstybinės šalpos išmokos, savivaldybė surinks pati. Duomenys apie asmens turimus statinius, žemę iš Registrų centro taip pat atkeliaus tiesiai į savivaldybes. Žmogui pačiam rūpintis šių duomenų surinkimu, juo labiau savo turto vertinimu tikrai nereikės. Beje, savivaldybės socialiniai darbuotojai šiais klausimais žmones konsultuos bei patars kaip žmogui geriau elgtis vienu ar kitu atveju.

17. Žmonės nuogąstauja, jog, norėdami patekti į valstybės išlaikomus globos namus, turės kas mėnesį sumokėti tam tikrą procentą nuo savo turto.

Suprantama, kad valstybė negali finansuoti visų šalies gyventojams reikalingų socialinių paslaugų. Socialinės paslaugos stacionariose įstaigose didžiojoj dalyje visų civilizuotų pasaulio šalių buvo ir yra mokamos. Stacionarioje socialinės globos įstaigoje asmuo gauna visapusišką globą – stogą virš galvos, maitinimą, vaistus, medicininę ir socialinę priežiūrą, dažnu atveju ten yra užtikrinamas ir jo laisvalaikis, todėl nemokėti už tai būtų neteisinga tų senyvo amžiaus žmonių, kurie gyvena savo namuose ir iš savo pensijos moka komunalinius mokesčius, perka maistą, vaistus, atžvilgiu.

Lietuvoje socialinė globa ir prieš šią tvarką buvo mokama. Mokėjimo dydis priklausė nuo asmens gaunamų pajamų. Naujoje mokėjimo tvarkoje numatyta nustatant mokėjimo dydį už ilgalaikę socialinę globą atsižvelgti ir į asmens turtą. Tačiau toks turtas bus įkainojamas tik tuo atveju, kai žmogui bus nustatoma ilgalaikės globos būtinybė ir jis bus apgyvendinamas stacionarioje globos įstaigoje. Beje ir tuomet dar esama išlygų – jeigu bute ar name gyvena keli žmonės, o stacionarioje globos įstaigoje apgyvendinamas tik vienas iš jų, turtas nebus apskaitomas. Tad mokėjimo nuo nekilnojamojo turto dydis bus skaičiuojamas tik vienišiems asmenims.

Valstybė turi užtikrinti būtinąją socialinę pagalbą pirmiausiai nepasiturintiems asmenims. Tuo paremta visa socialinės apsaugos filosofija. O turtingi žmonės turėtų būti raginami naudotis privačiomis paslaugomis. Tad naujoji tvarka pirmiausiai ir yra orientuota į tuos, kurie yra reikalingi pagalbos, bet neturi lėšų tą būtinąją pagalbą nusipirkti.

Ne, negali. Individualios priežiūros darbuotoju turi teisę dirbti:

1) asmuo, įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo kvalifikaciją pagal socialinio darbuotojo padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programą, arba

2) asmuo, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, o pradėjęs dirbti per 12 mėnesių – ne trumpesnius kaip 160 akademinių valandų mokymus, arba

3) asmuo, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įgijęs slaugytojo padėjėjo profesinę kvalifikaciją ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus.

 „Savas asmuo“ tai įstaigos darbuotojas (nebūtinai socialinis ar kitas tiesiogiai su gyventoju dirbantis darbuotojas), kuriuo gyventojas (vaikas) labiausiai pasitiki, išsipasakoja, jaučia pasitikėjimą ir prieraišumą. Atsižvelgiant į tai, kad „savas asmuo“ – tai žmogus, kuriuo gyventojas (vaikas) labiausiai pasitiki, išsipasakoja, dalinasi savo išgyvenimais „savo asmens“  turima informacija gali padėti tiksliau įvertinti gyventojo (vaiko) poreikius, suprasti jo išgyvenimus, pažvelgti į problemas iš gyventojo (vaiko) pozicijos  ir pan. „Savas asmuo“, nepriklausomai nuo jo pareigybės, įtraukiamas vertinant gyventojo (vaiko) konkrečius poreikius bei sudarant jo ISGP.

Vaiko kišenpinigiai gali būti mažinami tik tais atvejais, kai reikia atlyginti vaiko tyčia padarytą  materialinę žalą ar už vaiko padarytus administracinius nusižengimus gautoms administracinėms nuobaudoms apmokėti, bet ne daugiau nei 50 proc. per mėnesį gaunamų kišenpinigių sumos.

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose draudžiama gyvenamuosius kambarius, bendruosius kambarius (valgomuosius, žaidimų, bendravimo), pamokų ruošos kambarius įrengti rūsiuose ir pusrūsiuose (cokoliniuose aukštuose).

Globos namai turi skatinti ir palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais, giminaičiais, kitais gyventojui svarbiais asmenimis. Gripo epidemijos laikotarpiu globos namai turi užtikrinti patalpų vėdinimą, inventoriaus valymą ir plovimą drėgnu būdu, esant reikalui, naudoti dezinfekcines medžiagas, tačiau neapriboti galimybę gyventojams matytis su artimaisiais.

Taip. Slauga yra licencijuojama ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslauga ir įstaiga privalo turėti galiojančią Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Joje turi būti nurodomos visos įstaigoje teikiamos licencijuojamos paslaugos.

Taip. Individualios priežiūros darbuotojai privalo periodiškai tobulinti savo profesinę kompetenciją ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus.

Ne, negali. Grupinio gyvenimo namai gali būti steigiami pastate (kotedže ar atskiruose butuose, gyvenamuosiuose namuose) atskiroje teritorijoje, gyventi gali ne daugiau kaip 10 asmenų. Atkreipiame dėmesį, kad grupinio gyvenimo namai negali būti steigiami tame pačiame žemės sklype ar pastate su socialinės globos namais, kitais bendruomeniniais vaikų globos namais ar grupinio gyvenimo namais (išskyrus, kai steigiami daugiabučiame gyvenamajame name). Grupinio gyvenimo namai taip pat negali būti steigiami pastatuose (išskyrus daugiabutį gyvenamąjį namą), kuriuose veikia kitos socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo ar ugdymo įstaigos.

Langų atidarymo ribotuvai turi būti įrengti socialinės globos namų šeimynos, bendruomeninių vaikų globos namų, neįgalių vaikų grupinio gyvenimo namų, šeimynų patalpose, kuriose gyvena iki 7 metų globojami vaikai. Taip pat dėl langų atidarymo ribotuvų įrengimo galima spręsti individualiai, atsižvelgiant į poreikį.

Taip, neatsižvelgiant į tai, kas yra juridinio asmens steigėjas (privatus juridinis asmuo, savivaldybė ar pan.) Socialinės globos normose numatyti reikalavimai taikomi visa apimtimi, jeigu įstaiga teikia arba ketina teikti socialinės globos paslaugas. 

Ne, socialinės globos namus gali steigti tik juridinis asmuo.

Socialinės globos įstaiga kasmet atlieka įsivertinimą pagal socialinės globos normas. Tam, jog procesas vyktų sklandžiai, įstaiga turi būti pasirengusi tvarkos aprašą / taisykles (kurios numatytų, kas yra atsakingas už įsivertinimo procesą, kada jis atliekamas, kokie metodai naudojami, siekiant gauti duomenis, kas dalyvauja procese ir pan.) bei klausimynus. Į įsivertinimo procesą turėtų būti kiek įmanoma aktyviau įtraukiama globos namų bendruomenė. Kiekvienai įsivertinimo normai turi būti numatyti konkretūs kriterijai, kurie parodo, kaip įstaiga atitinka arba neatitinka konkretų reikalavimą.

Atliekant socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimą ir įsivertinimą, naudojami socialinės globos gavėjų, socialinės globos įstaigos personalo, šeimynos dalyvių grupinės ir individualios apklausos, interviu, stebėjimo, anketavimo, socialinės globos įstaigos dokumentų analizės ir kiti metodai.

Socialinės globos įstaigoje nagrinėjami socialinės globos atitikties socialinės globos normoms įsivertinimo rezultatai ir vadovaujantis jais nustatomi įstaigos veiklos tobulinimo prioritetai bei sudaromi atitinkamos srities veiklos pagerinimo konkrečių priemonių planai (numatant konkrečius terminus ir vykdytojus).

Socialinė globa organizuojama vadovaujantis socialinės globos įstaigos metiniu veiklos planu. Metiniuose planuose numatytos praėjusiais metais vertinant (įsivertinant) socialinės globos atitiktį nustatytiems  trūkumams šalinti suplanuotos priemonės.

Licencijavimo procedūra:

1. Globos įstaigų licencijavimas (licencijų išdavimas, tikslinimas, papildymas, ir pan.) vyksta nuotoliniu būdu per Socialinės globos licencijavimo elektroninę priemonę (SGLEP), tad pirmiausia reikia prie šios sistemos prisijungti. Jungtis prie sistemos gali juridinio asmens vadovas per Elektroninius valdžios vartus.

2. Prisijungusi pirmą kartą įstaiga SGLEP turi pateikti informaciją (užpildyti laukelius). Dalis informacijos sistemoje pateikiama automatiškai, remiantis įstaigos duomenimis Juridinių asmenų registre.

3. Pateikus informaciją (užpildžius laukelius), pildoma paraiška dėl naujos licencijos išdavimo, tikslinimo ar jau išduotos licencijos papildymo naujais licencijuojamos veiklos vykdymo duomenimis.

4. Teikdama paraišką licencijai įstaiga SGLEP turi užpildyti atitinkamos formos klausimyną, įkelti reikalingus dokumentus ir užregistruoti paraišką licencijai.

5. Departamentas, gavęs paraišką ir klausimyną per 5 darbo dienas įvertina informaciją ir nustatęs trūkumus nurodo ne ilgesnį nei 10 darbo dienų terminą pašalinti trūkumus.

6. Departamentas per 25 dienas nuo teisingai pateiktos informacijos turi patikrinti vietoje, ar įstaiga pasirengusi teikti socialinę globą ir atitinka reikalavimus personalo struktūrai, skaičiui, išsilavinimui, patalpoms, privalomų turėti apsaugos priemonių sąrašui, kiekiui nustatytu laikotarpiu. Dėl socialinės globos, kurią ketinama teikti asmens namuose, patikrinimas vietoje neatliekamas.

7. Departamentas per 30 dienų nuo paraiškos-klausimyno gavimo priima sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti licenciją.

8. Įstaiga, atitikties licencijavimo sąlygoms vertinimo vietoje metu, Departamentui turi pateikti papildomus dokumentus, jei tokie nebuvo pateikti SGLEP sistemoje: socialinių darbuotojų darbo sutartis (jei yra įdarbinti darbuotojai), sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir pan.

9. Kitus įstaigai išduotus leidimus bei duomenis iš Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamo turto registro Departamentas patikrina savarankiškai.

Pagrindiniai reikalavimai gyvenamosioms patalpoms / kambariams:

1. Minimalus plotas vienam vaikui miegamajame-vaikų individualios veiklos kambaryje turi būti ne mažesnis kaip 6 kv. m.

2.Gyvenamosios patalpos turi būti aprūpintos baldais: miegamosiomis lovomis, rašomaisiais stalais, kėdėmis, foteliais, minkštasuoliais, spintomis, sėdmaišiais ar pan., valgomojo baldais.

3. Virtuvė gali būti įrengiama bendrai su svetaine.

4. Virtuvėje turi būti vieta indams ir įrankiams laikyti, plautuvė, viryklė, gartraukis, šaldytuvas.

5. Vaikams turi būti sudarytos galimybės visiems vienu metu valgyti prie bendro stalo.

6. Svetainė turi būti įrengta taip, kad visi vaikai vienu metu galėtų patalpoje leisti laiką (vaikams turi būti sudarytos galimybės visiems kartu kambaryje žaisti žaidimus, žiūrėti filmus ar kitaip leisti laiką).

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į socialinių paslaugų rūšį ir asmens gaunamas pajamas. Be to, numatyta, kad tais atvejais kai žmogus gyvena šeimoje, jo mokėjimo dydis už visas paslaugas, išskyrus trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, diferencijuojamas atsižvelgiant ir į tos šeimos finansines galimybes.

Ne, senyvo ar neįgalaus žmogaus finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertins savivaldybės. Informaciją apie pagrindines asmens gaunamas pajamas, tokias kaip pensijos ar kitos pensijų išmokos, valstybinės šalpos išmokos, savivaldybė surinks pati. Duomenys apie asmens turimus statinius, žemę iš Registrų centro taip pat atkeliaus tiesiai į savivaldybes. Žmogui pačiam rūpintis šių duomenų surinkimu, juo labiau savo turto vertinimu tikrai nereikės. Beje, savivaldybės socialiniai darbuotojai šiais klausimais žmones konsultuos bei patars kaip žmogui geriau elgtis vienu ar kitu atveju.

Suprantama, kad valstybė negali finansuoti visų šalies gyventojams reikalingų socialinių paslaugų. Socialinės paslaugos stacionariose įstaigose didžiojoje dalyje visų civilizuotų pasaulio šalių buvo ir yra mokamos. Stacionarioje socialinės globos įstaigoje asmuo gauna visapusišką globą – stogą virš galvos, maitinimą, vaistus, medicininę ir socialinę priežiūrą, dažnu atveju ten yra užtikrinamas ir jo laisvalaikis, todėl nemokėti už tai būtų neteisinga tų senyvo amžiaus žmonių, kurie gyvena savo namuose ir iš savo pensijos moka komunalinius mokesčius, perka maistą, vaistus, atžvilgiu.

Lietuvoje socialinė globa ir prieš šią tvarką buvo mokama. Mokėjimo dydis priklausė nuo asmens gaunamų pajamų. Naujoje mokėjimo tvarkoje numatyta nustatant mokėjimo dydį už ilgalaikę socialinę globą atsižvelgti ir į asmens turtą. Tačiau toks turtas bus įkainojamas tik tuo atveju, kai žmogui bus nustatoma ilgalaikės globos būtinybė ir jis bus apgyvendinamas stacionarioje globos įstaigoje. Beje ir tuomet dar esama išlygų – jeigu bute ar name gyvena keli žmonės, o stacionarioje globos įstaigoje apgyvendinamas tik vienas iš jų, turtas nebus apskaitomas. Tad mokėjimo nuo nekilnojamojo turto dydis bus skaičiuojamas tik vienišiems asmenims.

Valstybė turi užtikrinti būtinąją socialinę pagalbą pirmiausiai nepasiturintiems asmenims. Tuo paremta visa socialinės apsaugos filosofija. O turtingi žmonės turėtų būti raginami naudotis privačiomis paslaugomis. Tad naujoji tvarka pirmiausiai ir yra orientuota į tuos, kurie yra reikalingi pagalbos, bet neturi lėšų tą būtinąją pagalbą nusipirkti.

 

Ne, kvalifikacinė kategorija suteikiama tik atestacijos metu. Profesine kvalifikacija ≠ Kvalifikacinė kategorija

Jeigu asmeniui buvo suteikta socialinio darbuotojo kvalifikacinė kategorija pagal iki 2021 m. rugsėjo 30 d. galiojusį Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašą, ji laikoma žemiausia ir šio darbuotojo pareiginės algos pastovioji dalis didinama 15 procentų, jeigu vyresniojo socialinio darbuotojo – ji laikoma aukštesne ir šio darbuotojo pareiginės algos pastovioji dalis didinama 20 procentų, jeigu socialinio darbuotojo eksperto – ji laikoma aukščiausia ir šio darbuotojo pareiginės algos pastovioji dalis didinama 30 procentų.

 

SD siekiantis įgyti eksperto kvalifikacinę kategoriją, pateikia reikalaujamus dokumentus per Departamento informacinę sistemą. Vėliau prašymas svarstomas VAK posėdyje, kuriame privalo dalyvauti atestuojamas socialinis darbuotojas. Suteikus eksperto kvalifikacinę kategoriją išduodamas kvalifikacinės kategorijos pažymėjimas.

Supervizijos procesui turi vadovauti profesionalus supervizorius, baigęs specialias supervizorių rengimo studijas ar mokymus, atitinkančius europinius supervizorių rengimo standartus (nustatytus Association of National Organisations for Supervision in Europe), ir turintis tai patvirtinantį dokumentą.

Užskaitomas vadovavimas tik socialinio darbo (ne socialinės pedagogikos ar individualios priežiūros )  studentų praktikai. Turi būti pateikta tinkamos formos pažyma, užpildyta ir patvirtinta įstaigos, kurioje vyko praktika, antspaudu bei vadovo parašu. Pažymoje privalo būti nurodyta vadovavimo studentų praktikai trukmė valandomis.

Vyresniojo socialinio darbuotojo bei vyriausiojo socialinio darbuotojo kvalifikacinės kategorijos pažymėjimai neišduodami. Duomenis apie suteiktą kategoriją bei atitinkamas įsakymas keliami į Departamento informacinės sistemos duomenų bazę. Esant poreikiui, įsakymą galima atsispausdinti. 

Taip, jei atitinkate norimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus.

Darbuotojai privalo periodiškai dalyvauti supervizijose: socialiniai darbuotojai – ne mažiau kaip  8 akademines valandas per kalendorinius metus, socialinių paslaugų įstaigų vadovai – ne mažiau kaip 4 akademinės valandas per kalendorinius metus.

Reikalavimas privalomai dalyvauti supervizijose taikomas nuo 2021 m. spalio 1 d.

Už 2022 m. socialiniai darbuotojai turi pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad dalyvavo supervizijoje ne mažiau kaip 8 ak. valandas per kalendorinius metus, socialinių paslaugų įstaigų vadovai – ne mažiau kaip 4 ak. valandas per kalendorinius metus.

Už 2021m. socialiniai darbuotojai turi pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad dalyvavo supervizijoje ne mažiau kaip 8 ak. valandas per kalendorinius metus, socialinių paslaugų įstaigų vadovai – ne mažiau kaip 6 ak. valandas per kalendorinius metus.

Jei 2021 m. įstaigoje nebuvo vykdyta supervizija, prašome pateikti aiškinamąjį raštą, pasirašytą įstaigos vadovo, nurodant priežastį kodėl nebuvo vykdyta supervizija (nebuvo suplanuotos lėšos, supervizija suplanuota vykdyti kitu laiku ir pan.).

Socialiniai darbuotojai privalo periodiškai, ne rečiau kaip 3 kartus per kalendorinius metus, dalyvauti aptariant socialinio darbo praktinius atvejus, t. y. dalyvauti intervizijose. Už 2021 m. privaloma pateikti informaciją apie 1 interviziją. Pateikiamas įstaigos vadovo pasirašytas raštas . Intervizijų trukmės nurodyti nebūtina.

Negalima

Ne. Atestuojantis pirmą kartą galimą įgyti bet kurią kvalifikacinę kategoriją, jei tik asmuo atitinka visus nurodytus reikalavimus.

Profesinės  kompetencijos tobulinimo trukmė per kalendorinius metus turi būti ne mažiau kaip 24 ak. val., iš kurių 8 ak. val. turi sudaryti supervizija ir 16 ak. val. mokymai. Bent 5 ak. val. mokymų turi būti:

- pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinkto juridinio asmens ar kitos organizacijos, jų padalinio, organizuojančių ir (ar) vykdančių socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą, vadovo ir (ar) Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas;

- pagal aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas ir dalyvaudami aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, organizuojamose mokslinėse konferencijose;

- pagal Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK programa).

Kreiptis į Socialinių pasaugų priežiūros departamento specialistus dėl atblokavimo, tel. +370 658 82189.

Kadangi sistema identifikuoja, kad toks naudotojas jau egzistuoja sistemoje, reikia sugalvoti kitokį naudotojo vardą.

Savivaldybės administracijos padaliniui nustačius, kad įstaiga prašyme nurodė visą reikalingą informaciją, pateikė visus reikalingus tinkamai įformintus dokumentus, savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą dėl teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą suteikimo. Apie priimtą sprendimą įstaiga per 3 darbo dienas informuojama raštu.

Tokia darbo grupė gali būti sudaryta, tačiau sprendimą dėl teisės įstaigai teikti akredituotą socialinę priežiūrą priima savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

Įstaigai teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą suteikiama 3 metams nuo sprendimo teikti akredituotą socialinę priežiūrą priėmimo dienos. Pasibaigus šiam terminui, įstaigos iš naujo kreipiasi į savivaldybę Tvarkos apraše nustatyta tvarka dėl akredituotos socialinės priežiūros teikimo. Jei įstaigos teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą buvo laikinai sustabdyta, 3 metų laikotarpis skaičiuojamas susumavus akredituotos socialinės priežiūros teikimo laikotarpius.

Yra priimtas Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vadovaujantis nuo 2024-07-01 teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą suteikiama neterminuotai. Planuojama nustatyti, kad įstaigoms, kurioms suteikta teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą iki minėto įstatymo įsigaliojimo dienos ir galiojusi šio įstatymo įsigaliojimo dieną, galioja neterminuotai iki kol ši teisė nebus panaikinta teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat atsisakyta socialinės priežiūros teisės teikti socialinę priežiūrą sustabdymo.

Socialinę priežiūrą teikia tos socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis – socialinių paslaugų teikimas ir kurių teikiamos socialinės paslaugos atitinka teisės aktų reglamentuotus socialinei priežiūrai keliamus reikalavimus. Todėl pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK) šios įstaigos turėtų vykdyti veiklą, susijusią su socialinių paslaugų teikimu. Rekomenduojame, kad įstaigų steigimo dokumentuose prie vykdomų veiklų turėtų būti nurodyta (pagal EVRK) vaikų priežiūros veikla (jei teikiama vaikų dienos socialinė priežiūra), nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla, kita stacionarinė globos veikla ir kt.

Teikiamas vienas prašymas leisti teikti akredituotą socialinę priežiūrą (Tvarkos aprašo 1 priedas A1-622 Dėl Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (e-tar.lt)) ir užpildomi šio prašymo priedai, atsižvelgiant į pageidaujamas teikti akredituojamas socialinės priežiūros paslaugas.

Teikiamas vienas prašymas leisti teikti akredituotą socialinę priežiūrą (Tvarkos aprašo 1 priedas A1-622 Dėl Socialinės priežiūros akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (e-tar.lt)), bet užpildomi keli šio prašymo priedai kiekvienai socialinės priežiūros teikimo vietai, juose nurodant faktines jos teikimo vietas.

Taip, gali. Kartu su prašymu leisti teikti akredituotą socialinę priežiūrą, pareiškėjas turėtų pateikti preliminarias darbuotojų darbo sutartis. Reikalavimas kartu pateikti ir paslaugos gavėjų sąrašą nenustatytas, tačiau finansavimas neskiriamas, jei paslauga neteikiama.

Siūlytina etatus išskaidyti ir nurodyti etato dalį prie kiekvienos paslaugos.

Socialinių paslaugų kataloge šiai paslaugai nėra išskaidytos gavėjų grupės, yra nurodyta bendrai: „Neįgalusis (-ieji), kaip jis (jie) apibrėžtas (-i) Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, kuriam (-iems) nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis“. Todėl prašymo formoje gavėjai taip pat nėra skaidomi atskirai. Siūlytina išsiaiškinti, kokiems šios paslaugos gavėjams įstaigos teiks šią paslaugą ir šią informaciją paviešinti savo interneto svetainėje.

Pagal Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymą nuo 2024-07-01 laikinas atokvėpis tampa atskira akredituojama paslauga (ne viena iš socialinės priežiūros rūšių), todėl šios paslaugos gavėjų grupės bus nustatytos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame Socialinių paslaugų kataloge ir galimai keisis.

Šis reikalavimas taikomas tik el. būdu (el. paštu, per mainavietes ir pan.) teikiamiems prašymams, todėl ir pasirašytas kvalifikuotu el. parašu turi būti tik tada, jei tokiu būdu teikiamas. Galimybė teikti prašymą ir dokumentus ir el. paštu nurodyta Tvarkos aprašo 8 p.

Kai yra teikiamas rašytinis Prašymas, jis kvalifikuotu elektroniniu parašu nepasirašomas.

Pagal Socialinių paslaugų įstatymą, socialinę priežiūrą teikia socialinių paslaugų įstaigos (ne fiziniai asmenys), kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas ir kurių teikiamos socialinės paslaugos atitinka teisės aktų reglamentuotus socialinei priežiūrai keliamus reikalavimus. Socialinių paslaugų įstaigoje dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai, kurių pareigybių sąrašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, taip pat švietimo, sveikatos priežiūros specialistai ir kiti darbuotojai. Todėl darbuotojai, teikiantys akredituotą socialinę priežiūrą, turi ją teikti darbo sutarties pagrindu. Prašymą dėl teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą turi teikti socialinių paslaugų įstaiga, kurioje tie darbuotojai dirba.

Pagal Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymą nuo 2024-07-01 teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą gali būti suteikta ir socialines paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims.  Kokią socialinę priežiūrą jie galės teikti, taip pat teisės jas teikti suteikimo procedūros, reikalavimai ir kt. iki 2024-07-04 bus nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose.

Taip, nes nuo 2022-01-01 teikiama tik akredituota socialinė priežiūra.

Ne, nes tai yra prevencinės socialinės paslaugos. Psichosocialinės paslaugos, kuri yra akredituojama socialinė priežiūra, sudėtis apibrėžta Socialinių paslaugų kataloge, ją teikia socialiniai darbuotojai, psichologai ir sielovados specialistai.

Dėl teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą turi kreiptis šią paslaugą teikianti socialinių paslaugų įstaiga. Socialinių paslaugų kataloge psichosocialinė pagalba yra įtraukta į Intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugos sudėtį. Taip pat yra įvardinama ir kaip atskira paslauga: „pagalbos (socialinės, psichologinės, sielovados) suteikimas ir organizavimas asmenims, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems stiprių emocinių išgyvenimų (sunkias ligas, netektis, skyrybas šeimoje, psichologinį, moralinį, fizinį ar seksualinį smurtą), ir jų šeimoms, artimiesiems“. Kai teikiama paslauga atitinka šį apibrėžimą, ji atitinka akredituojamos socialinės priežiūros kriterijus ir gali būti suteikiama teisė ją teikti.

Turėtų kreiptis dėl teisės teikti akredituotą Palydėjimo paslaugą, kurios sudėtyje yra nurodyta ir apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose ar apsaugotame būste galimybė.

Pagal Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymą nuo 2024-07-01 teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą gali būti suteikta ir socialines paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims.  Kokią socialinę priežiūrą  jie galės teikti, taip pat teisės jas teikti suteikimo procedūros, reikalavimai ir kt. iki 2024-07-04 bus nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose.

Akredituotą pagalbą į namus turi teikti pagal darbo sutartį socialinių paslaugų įstaigoje įdarbinti socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai, kurie turi atitikti personalo išsilavinimui keliamus reikalavimus ir nuolat tobulinti profesinę kompetenciją.

Pagal Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymą nuo 2024-07-01 teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą gali būti suteikta ir socialines paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims.  Kokias socialines paslaugas jie galės teikti, taip pat teisės jas teikti suteikimo procedūros, reikalavimai ir kt. iki 2024-07-04 bus nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose.

Sprendžia savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, nes tai yra administravimo klausimai. Gali būti vienas bendras sprendimas, gali būti atskiri sprendimai dėl teisės teikti kiekvieną akredituotą socialinės priežiūros paslaugą.

Paslauga gali būti teikiama mokyklos patalpose, tačiau teikiama paslauga taip pat turi atitikti Socialinių paslaugų kataloge nustatytą paslaugos turinį, teikimo trukmę ir kt. Teikiamos akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros kokybės kontrolę vykdo savivaldybės.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 171 punktu, pasikeitus prašyme ar jo priede (prieduose) pateiktiems duomenims, ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo dienos, raštu informuojama savivaldybės administracija, kuriai buvo teiktas prašymas, nurodant, kuriuos duomenis prašoma patikslinti, ir duomenų tikslinimo priežastį, kartu pateikiant iš naujo užpildytą atitinkamą (-as) prašymo priedo (-ų) formą (-as). Per 3 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos atsakingas savivaldybės administracijos darbuotojas patikslina šią informaciją Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS).

Įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą socialinę priežiūrą, pateikia nustatytos formos prašymą ir dokumentus savivaldybės administracijai, kurios teritorijoje planuoja ją teikti Tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Įstaigos filialas turėtų kreiptis į savivaldybės, kurioje planuoja vykdyti veiklą, administraciją dėl teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą suteikimo Tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Darbuotojų skaičius socialinei priežiūrai teikti turi būti toks, kad būtų užtikrintas kokybiškas šios paslaugos teikimas. Pagal Socialinių paslaugų įstatymą savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.

Pagal Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymą nuo 2024-07-01 poįstatyminiame teisės akte bus nustatyti darbo laiko sąnaudų normatyvai ir socialinės priežiūros paslaugoms teikti.

Vadovaujantis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 (toliau – Aprašas), asmuo (šeima) dėl socialinių paslaugų gali kreiptis į deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos savivaldybę arba į socialinių paslaugų įstaigą. Pagal Aprašo 6 ir 8 punktus, kreipiantis ne į savo deklaruotos vietos savivaldybę, turėtų būti paaiškinta kodėl asmuo kreipiasi į kitą savivaldybę arba pagal galimybes pateikiami dokumentai, įrodantys, kad asmuo (šeima) gyvena toje savivaldybėje. Atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 6.3 papunktyje nurodytas galimas kreipimosi ne į deklaruotos vietos savivaldybę priežasčių sąrašas (pvz., joje turi nekilnojamąjį turtą, moka mokesčius už jį, turi viešajame registre įregistruotą nuomos sutartį ir pan.) nėra baigtinis, todėl siūlytina kiekvienu atveju įvertinti individualią asmens (šeimos) situaciją ir, atsižvelgiant į tai, priimti sprendimus. Siūlytina tokius atvejus vertinti individualiai, pagal šeimų socialinę situaciją ir kitas aplinkybes bei savivaldybėms susitarti dėl šios paslaugos skyrimo ir jos finansavimo, siekiant užtikrinti geriausius vaiko ir jo šeimos interesus ir tinkamą socialinės priežiūros teikimą.

Darbuotojų skaičius socialinei priežiūrai teikti turi būti toks, kad būtų užtikrintas kokybiškas šios paslaugos teikimas. Pagal Socialinių paslaugų įstatymą savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.

Pagal Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymą nuo 2024-07-01 poįstatyminiame teisės akte bus nustatyti darbo laiko sąnaudų normatyvai ir socialinės priežiūros paslaugoms teikti.

Vaikų dienos centre turi dirbti bent vienas darbuotojas, įgijęs Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodytą išsilavinimą. Todėl paskutinio kurso soc. darbo studentė gali dirbti vaikų dienos centre, tačiau ne socialinių darbuotoju, nes jos išsilavinimas neatitinka socialinio darbuotojo kvalifikacijai keliamų reikalavimų.

Atsižvelgiant į socialinio darbuotojo vykdomas funkcijas, rekomenduojama, kad jis būtų įdarbintas ne mažiau, nei 0,25 etato.

Lėšos 2024 m. akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai organizuoti ir teikti savivaldybių administracijoms skiriamos pagal iki 2023 m. gruodžio 15 d. (imtinai) akredituotų vaikų dienos socialinę priežiūrą teikėjų įstaigų duomenis, įskaitant duomenis apie vietų skaičių šiai paslaugai teikti, kuriuos iki šios datos savivaldybės pateikė SPIS.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu iš valstybės vardu pasiskolintų ir (ar) kitų lėšų skirtos lėšos akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai teikti ir organizuoti savivaldybių administracijoms paskirstomos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, atsižvelgiant į atitinkamu laikotarpiu savivaldybių administracijų pateiktus duomenis apie vaikus, kurie pasitraukė iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir kuriems buvo suteikta akredituota vaikų dienos socialinė priežiūra.

Vaikų dienos socialinės priežiūros finansavimas 2024m., 2025 m., 2026 m.

* Bazinė socialinė išmoka (BSI), nuo 2024-01-01 1BSI – 55 Eur

Vaikų dienos centrai gauna nepertraukiamą finansavimą, jei jiems nesustabdyta / nenutraukta teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą, jie vykdo veiklą ir paslaugas gauna ne mažiau nei 10 paslaugų gavėjų.

Akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai teikti ir organizuoti 2022 m. kiekvienai socialinių paslaugų įstaigai, kuriai suteikta teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą, duomenys įvesti į SPIS ir kurios teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ir kurioje yra nuo 10 iki 15 vietų, skiriama po 7 400 eurų metams. Toms įstaigoms, kuriose yra nuo 16 iki 25 vietų – po 7 700 eurų metams, kuriose 26 iki 35 vietos – po 8 100 eurų metams, kuriose 36 iki 45 vietos – po 8 600 eurų metams, kuriose 46 vietos ir daugiau – po 9 100 eurų metams.

Savivaldybės administracija, suteikusi socialinių paslaugų įstaigoms teisę teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą, Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytas lėšas turi pervesti akredituotą socialinę priežiūrą teikiančioms socialinių paslaugų įstaigoms. Jeigu savininko teises ir pareigas įgyvendina ne savivaldybės administracija, lėšos pervedamos pagal valstybės biudžeto lėšų, skirtų akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai organizuoti, teikti ir administruoti, skyrimo ir pervedimo sutartis.

Vaikų dienos socialinės priežiūros finansavimas 2024 metais, 2025 metais ir 2026 metais

* Bazinė socialinė išmoka (BSI), nuo 2024-01-01 1BSI – 55 Eur

** nuo 2025 m. – vaikui su negalia ir (ar) vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vaikui, kuriam taikoma atvejo vadyba.

Teisės teikti akredituotą socialinę priežiūrą įstaigai suteikimas neužtikrina finansavimo. Įstaiga ne tik turi įgyti šią teisę, tačiau privalo teikti akredituotą socialinę priežiūrą asmenims, kuriems nustatytas jos teikimo poreikis, o teikiamos paslaugos turinys, trukmė ir kt. turi atitikti nustatytus Socialinių paslaugų kataloge nustatytus reikalavimus.

Socialinių paslaugų įstaigos, teikiančios akredituotą socialinę priežiūrą, finansuojamos Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Pagal Finansavimo TA savivaldybėms su savo BĮ finansavimo sutarčių sudaryti nereikia.

Įstaigų teikiamos akredituotos socialinės priežiūros kokybės kontrolės tvarkos aprašus tvirtina savivaldybės meras.

Socialinės priežiūros teikimo kontrolė vykdoma savivaldybės mero nustatyta tvarka.

Nustatoma savivaldybės mero tvirtinamoje akredituotos socialinės priežiūros kokybės kontrolės tvarkos apraše.

Taip, tai nustato Socialinių paslaugų įstatymas. Tuo atveju, jei informacija apie socialinių paslaugų gavėjus nėra įvesta į SPIS, nėra galimybės vertinti socialinių paslaugų teikimo situacijos pagal socialinių paslaugų rūšis, jas teikiančias įstaigas ir pan., dėl to kreipiamasi į savivaldybių administracijas ir prašoma šią informaciją pateikti papildomai, kas didina administracinę naštą pačioms savivaldybių administracijoms.