Pranešėjų apsauga

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato asmenų, pranešusių apie pažeidimus įstaigoje, teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą ir pažeidimus padariusių asmenų patraukimą atsakomybėn.

Pagal Įstatymą pažeidimas – įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas, mėginimas nuslėpti minėtą pažeidimą ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu.

Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

• pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
• pavojaus aplinkai;
• kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
•  neteisėtos veiklos finansavimo;
•  neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
• neteisėtu būdu įgyto turto;
• padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
• pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį;
• kenkimo Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Europos Sąjungos priemonėse;
• pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui;
• kitų pažeidimų.

Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:

1) įstaigoje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą;
2) kompetentingai institucijai (prokuratūrai) tiesiogiai;
3) viešai.

Pranešimo nagrinėjimo schema

Siekiant veiksmingai įgyvendinti Įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ yra patvirtinti:

• Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašas;
• Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašas;
• Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas.

Informacijos apie Socialinių paslaugų priežiūros departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) galimai rengiamus, padarytus ar daromus pažeidimus teikimo Departamentui, jos priėmimo Departamento vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu (toliau – vidinis kanalas), vertinimo ir sprendimų dėl šios informacijos priėmimo tvarką nustato Informacijos apie pažeidimus Socialinių paslaugų priežiūros departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu informaciją turi teisę pateikti asmenys, kuriuos su Departamentu sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.) arba įdarbinimo ar kiti ikisutartiniai santykiai.

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą Departamente, ją gali pateikti vienu iš šių būdų:

• tiesiogiai kompetentingam subjektui - atvykęs į Departamentą (Vivulskio g. 13, Vilnius);
• elektroninio pašto adresu [email protected];
• Lietuvos Respublikos prokuratūrai el. paštu [email protected].

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.  

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Departamente paskirti kompetentingi subjektai:

• Administravimo skyriaus vedėja Alina Dambrauskienė (tel. +370 658 82298);
• Administravimo skyriaus patarėjas Simas Garbaliauskas (tel. +370 686 21165);
• Vyriausiasis patarėjas Rimvydas Ūsas (tel. +370 686 19752) - A. Dambrauskienės ir/ar S. Garbaliausko atostogų, komandiruotės, stažuotės, ligos ar kitais nebuvimo darbe atvejais. 

Kompetentingi subjektai administruoja vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus, nagrinėja jais gautą informaciją apie pažeidimus, šią informaciją vertina ir priima Apraše numatytą sprendimą, užtikrina asmens, pateikusio informaciją, konfidencialumą.

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

• to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
• asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, turi nurodyti:

• savo vardą, pavardę,  asmens kodą arba gimimo datą, jeigu asmens kodo neturi, darbovietę, kitus kontaktinius duomenis (pvz.,gyvenamosios vietos adresą (arba el. pašto adresą) ar kitus duomenis ryšiui palaikyti ir korespondencijai gauti, taip pat asmuo gali nurodyti, kaip ir kada su juo geriausia susisiekti);
• sužinojimo apie pažeidimą datą ir konkrečias faktines pažeidimo aplinkybes;
• kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą rengiasi daryti, daro ar padarė ir pan.;
• informaciją, ar apie šį pažeidimą jau yra pranešta. Jei taip, tai nurodyti, kam ir kada buvo pranešta, ar buvo gautas atsakymas;
• jei įmanoma, pateikti dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.

Teikiant informaciją apie pažeidimus laisva forma, privaloma nurodyti, kad ši informacija teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymu.

Asmuo taip pat gali užpildyti Pranešimo apie pažeidimą formą (pridedama).

Pranešimą teikiančio asmens duomenys tvarkomi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka. Pranešimo apie pažeidimą formoje prašomi pateikti asmens duomenys reikalingi asmeniui identifikuoti sprendžiant klausimą dėl pranešėjo statuso jam suteikimo ir yra saugomi ne trumpiau kaip 5 (penkerius) metus nuo paskutinio priimto sprendimo nagrinėjant informaciją apie pažeidimą.